Šumuganas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Šumuganas arba Šakanas – dievybė Mesopotamijos mitologijoje, laukinių gyvūnų globėjas, laikytas atsakingu už jų vaisingumą. Kai kada sutinkamas piemens įvaizdis. Tėvas – saulės dievas Šamašas (Utu).[1] Tai ankstyva dievybė, žinios apie jos kultą siekia ankstyvąjį dinastinį laikotarpį (buvo garbinamas Ebloje ir Maryje). Aprašytas šumerų poemoje „Enkis ir pasaulio tvarka“. Joje šis dievas įvardijamas kaip „didvyris, kuris yra aukštosios lygumos karūna, lygumos viešpats, aukštosios lygumos liūtas, galingasis, didingoji Enlilio ranka“. Tvirtinama, kad Šakanas atsakingas už an.edin (aukštąją lygumą). Aukštoji lyguma aprašoma kaip „gera vieta, kupina žolės, augalų ir gausybės“, joje ganosi daugybė galvijų, laukiniai avinai.[2]

Buvo siejamas ir su požemio pasauliu. Jo gyventoju Šakanas įvardijamas šumerų poemoje „Gilgamešo mirtis“, čia jam teikiamos dovanos. Minimas ir babiloniečių Gilgamešo epe. Septintojoje šio epo lentelėje pasakojama apie Enkidu, regintį požemio pasaulį, o jame – Šumuganą, Etaną ir Ereškigalę. Teigiama, kad Šumuganas su požemio pasauliu galėjo būti susietas dėl to, kad babiloniečiai požemio pasaulį gretino su dykuma, kurios gyvūnų globėjas taip pat buvo Šumuganas.[1] Kita vertus, gali būti, kad Šumuganas, kaip ir Dumuzis (šis irgi buvo siejamas su edin lyguma), požemio pasaulyje praleisdavo karštuosius vasaros mėnesius.[2]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šumerai šią dievybę vadino Šakanu, tuo tarpu akadų tekstuose sutinkamas vardas Šumuganas. Vardo kilmė nėra aiški, manoma, kad jis galėjęs reikšti kažkokį keturkojį gyvūną.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 172. ISBN 978-0-292-70794-8.
  2. 2,0 2,1 2,2 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 147. ISBN 9781134641024.