Kišara
Kišara (šum. dKI.ŠAR2) – pirmapradė dievybė Mesopotamijos mitologijoje, moteriškasis pradas, manoma, simbolizavęs žemę.[1] Kišaros vardas šumerų kalba reiškia „visa žemė“.[2]
Kišaros porininkas – Anšaras (vyriškasis pradas). Šios dievybės minimos kosmogoniniame babiloniečių mite „Enuma Eliš“ (kitur beveik nepasitaiko), pasak kurio, tai buvusi antroji pora, atsiradusi iš Apsu ir Tiamat sąjungos. Pagal vieną iš mito interpretacijų, Anšaras ir Kišara buvę pirmosios poros Lahmu ir Lahamu vaikai. Anšaras su Kišara savo ruožtu susilaukę aukščiausiojo dangaus dievo Anu.[1] Teigiama, kad siekiant dievui Mardukui sukurti naują kosmologiją, kaip naujosios mitologijos dalis, buvo sukurta ir ši pirmapradžių dievybių pora.[2]
Žinios apie Kišarą siekia I tūkst. pr. m. e. – „Enuma Eliš“ dantiraščio lentelės datuojamos VII a. pr. m. e., tačiau pats mitas greičiausiai buvo sukurtas anksčiau. Požymių, rodančių buvus Kišaros kultą, nėra. Ikonografijoje nėra vaizduojama.[2]
Naujosios Babilonijos karalystės laikų Uruke Anšaras buvo sutapatintas su dangaus dievu Anu, o Kišara – su jo žmona Antu. Inaną (Ištarę) aukštinančiame dvikalbiame šumerų-akadų tekste (19-20 eilutėse) iš Seleukidų laikų Uruko Kišara taip pat tapatinama su Antu.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 34. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Ancient Mesopotamian Gods and Goddesses: Anšar and Kišar (god and goddess). Nuoroda tikrinta 2019-10-11.
