Lilu
Lilu – demonų grupė Mesopotamijos mitologijoje. Sudarė tam tikrą demonų šeimą: būta vyriškojo lilu bei dviejų demonių – lilitu ir ardat-lili.[1] Šie demonai buvo siejami su audringais vėjais.[2] Ardat-lili gali turėti sąsajų su žydų mitologijoje sutinkama Lilita, paminėta Izaijo 34,14.[1] Hebrajų kalbos lilit laikytinas skoliniu iš akadų lilitu, pastarasis savo ruožtu kilęs iš šumerų lil.[2]
Šumerų epe „Gilgamešas, Enkidu ir požemio pasaulis“, datuojamame III tūkst. pr. m. e., minima demonė ki-sikil-lil-la. Pasakojama, kad deivė Inana pasodino medį, iš kurio vėliau ruošėsi pasidaryti sau sostą ir lovą. Medžiui užaugus, jo viršūnėje apsigyveno demonas Anzu, prie šaknų lizdą įsiruošė gyvatė, o kamiene irštvą įsirengė ki-sikil-lil-la. Gilgamešui užmušus gyvatę, Anzu ir demonė paspruko.[2]
Tikėta, kad demoną lilu galima sutikti dykumose ir atvirose vietose, manyta, kad jis labiausiai puoląs nėščias moteris ir kūdikius.[1] Lilu sietas su pietvakarių vėju.[2] Lilitu buvo moteriškasis šio demono atitikmuo.[1] Įsivaizduota, kad ji kaip vėjas galinti pasprukti iš namų pro langą, taip pat galinti skristi kaip paukštis.[2] Ardat-lili reiškia „mergelė lilu“, ji neretai minima maginiuose tekstuose. Ši demonė buvo įsivaizduojama kaip mergelė, negebanti užmegzti santykių su vyrais ir dėl to juos puolanti (ypač jaunus vyrus).[1] Kaip minima įrašuose, lilitu ir ardat-lili, neturėdamos vyrų, jų ieškančios, kad įviliotų į savo pinkles. Be to, jos galinčios patekti į vyrų namus pro langą.[2]
Aptikta lentelė, vaizduojanti vilkę su skorpiono uodega, ji ruošiasi suryti jauną mergelę. Spėjama, kad šioje lentelėje gali būti pavaizduota lilitu arba ardat-lili.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 118. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Van der Toorn, Karel; Becking, Bob; Van der Horst, Pieter W. (eds.). Dictionary of Deities and Demons in the Bible. Brill. p. 520.
