Ušumgalu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ušumgalu[2] (šum. 𒁔 𒃲 = ušum.gal 'Didysis drakonas')[5] – viena iš trijų raguotųjų gyvačių akadų mitologijoje (drauge su Bašmu ir Mušmahu). Paprastai įvardijama liūto-drakono demonu.[1]

Kosmogoniniame miteEnuma Eliš“ pasakojama, kad Tiamat „aprėdžiusi nirštantį liūtą-drakoną šiurpulingumu“. Dievas Nabu jam skirtame himne apibūdinamas kaip tas, „kuris sutrypia liūtą-drakoną“.[6] Vėlyvame Naujosios Asirijos karalystės laikų tekste „Septynių išminčių mitas“ pasakojama: „Ketvirtasis (iš septynių Apkalu, „išminčių“) Lu-Nanna, (tik) dviem trečdaliais Apkalu, išvijęs ušumgallu-drakoną iš Šulgio É-ninkarnunna, Ištar šventyklos.“[7]

Ašurnasirpalas II auksinius Ušumgalu atvaizdus padėjo ant dievo Ninurtos pjedestalo.[8] Būtybės vardą imta vartoti kaip karališkąjį ir dieviškąjį epitetą. Pavyzdžiui, ušumgal kališ parakkī, „nepranokstamasis visų šventovių valdovas“.[9] Mardukas įvardijamas „didžiųjų dangų ušumgallu-drakonu“.[10]

Dievų sąraše An = Anum Ušumgalu – Ninkilim sukkal (viziris).[11]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 ušumgallu, CAD U/W, pp. 330–331.
  2. Ú-šum-gal-lu.[1]
  3. F. A. M. Wiggermann (1992). Mesopotamian Protective Spirits: The Ritual Texts. Styx Publications. p. 167. ISBN 978-9072371522.
  4. Irene Winter (2009). On Art in the Ancient Near East: Of the First Millennium B.C.E, Volume 1. Brill. pp. 28–29.
  5. Wiggermann siūlo versti "pirmutinė nuodingoji gyvatė”.[3] Winter išvertė "grobuonis".[4]
  6. KAR 104, 29.
  7. E. Reiner (1961). „The Etiological Myth of the "Seven Sages"“. Orientalia (30): 1–11.
  8. A. Leo Oppenheim (2011). „Assyrian and Babylonian Historical Texts: The Banquet of Ashurnasirpal II“. In James Bennett Pritchard (red.). The Ancient Near East: An Anthology of Texts and Pictures. Princeton University Press. p. 253.
  9. Kyle Greenwood (2011). „A Shuilla: Marduk 2“. In Alan Lenzi (red.). Reading Akkadian prayers and hymns : an introduction. SBL. pp. 317, 323.
  10. Takayoshi Oshima. Babylonian Prayers to Marduk. Mohr Siebeck, 2011, p. 382. [1]
  11. R. L. Litke, A Reconstruction of the Assyro-Babylonian God-lists, AN:dA-nu-um and AN:Anu Ŝá Amēli, 1998, p. 172