Ugalu
Ugalu (akad. Ugallu) – žmonėms palankus demonas Mesopotamijos mitologijoje. Tikėta, kad Ugalu galįs apsaugoti nuo blogųjų demonų, įvairių ligų. Dievybės vardas reiškia „didysis audros žvėris“. Būtybė buvo vaizduojama su žmogaus kūnu, paukščio pėdomis, liūto galva bei asilo ausimis. Literatūroje dar sutinkamas terminas liūtas-demonas.[1]
Mesopotamijos mene tokios būtybės imtos vaizduoti Senosios Babilonijos karalystės laikotarpiu. Panašios būtybės vaizduotos ir anksčiau, Akado imperijos laikais, tik tuomet jos turėjo daugiau liūto bruožų. Ugalu neretai buvo vaizduojamas su pakelta ranka, kurioje laiko durklą. I tūkst. pr. m. e. mene šitaip jau vaizduotas visuomet. Nuleistoje rankoje būtybė vaizduota laikanti vėzdą. Paprastai Ugalu vaizduotas apnuogintu liemeniu, vilkintis trumpą sijoną, kartais ir visiškai nuogas, su raityta liūto uodega.[1]
Būtybės vaizdinys galutinai susiklostė Naujosios Asirijos karalystės ir Naujosios Babilonijos karalystės laikotarpiais. Ugalu atvaizdai atliko apsauginę funkciją. Buvo vaizduojamas Asirijos rūmų reljefuose (pvz., Ašurbanipalo rūmuose Ninevijoje). Atliekant ritualus, jo molinės statulėlės būdavo statomos namuose arba po jais užkasamos.[1] Vėlesniais laikais Ugalu drauge su Lulalu neretai vaizduotas amuletuose. Lulalo išvaizda buvo gana panaši į Ugalu.[2] Dar vaizduotas ir Achemenidų bei Seleukidų laikų mene.[1]
Teigiama, kad Ugalu neretai sietas su vadinamuoju „smogiančiuoju dievu“. Senosios Babilonijos karalystės laikais Ugalu galėjo būti siejamas ir su požemio dievu Nergalu, laikomas jo palydovu, ligų nešėju.[1][3] Apie tai sprendžiama iš šiuo laikotarpiu datuojamų antspaudų, kuriuose Ugalu vaizduojamas žemyn galva už kojos laikantis žmogų, siejamas su „dievu su skimitaru“ (greičiausiai Nergalu).[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 120–121. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ F. A. M. Wiggermann (2007). „Some Demons of Time and their Functions in Mesopotamian Iconography“. In Brigitte Groneberg, Hermann Spieckermann (ed.). Die Welt Der Götterbilder. Walter de Gruyter. p. 108–112.
- ↑ Brent A. Strawn (2005). What Is Stronger than a Lion?: Leonine Image and Metaphor in the Hebrew Bible and the Ancient Near East. Vandenhoeck & Ruprecht. p. 148.
