Zababa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Zababa (šum. 𒀭𒍝𒂷𒂷) – šumerų ir akadų dievybė, garbinta Kišo mieste, buvusiame šiaurinėje Babilonijoje. Šiame mieste buvo jam skirta E-mete-ursag šventykla. Babilone būta Zababos vardu pavadintų vartų. Žinios apie Zababą siekia ankstyvąjį dinastinį laikotarpį. Zababos sutuoktinė pagal vietinę tradiciją – Inana,[1] kai kada nurodoma, jog Baba.[2]

Zababa buvo karo dievybė, Senosios Babilonijos karalystės laikotarpiu imtas tapatinti su Ninurta (Ningirsu). Viename dievų sąraše įvardijamas „Marduku mūšyje“.[1] Akadų dantiraštį perėmę ir jį adaptavę hetitai Zababos vardu įvardijo keletą karo dievybių, kaip antai hatų Vurunkatį, huritų Aštabį, Hešujį ir Nubadigą, hetitų-luvių Hašamilį, Ijarį ir Zapaną.[2]

Zababos simbolis – lazda su erelio galva.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 187. ISBN 978-0-292-70794-8.
  2. 2,0 2,1 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 167. ISBN 9781134641024.