Mušhušu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mušhušu atvaizdas ant Ištarės vartų (Pergamo muziejus)

Mušhušu (akad. mušhuššu – „įnirtusi gyvatė“) – būtybė Mesopotamijos mitologijoje. Vaizduota su ragais, gyvatės kūnu ir kaklu, liūto priekinėmis kojomis bei paukščio užpakalinėmis. Literatūroje būtybė dar įvardijama gyvate-drakonu.[1]

Mene tokios būtybės vaizduotos pradedant Akado imperijos laikotarpiu ir baigiant helenizmo epocha. Būtybė simbolizavo įvairius dievus. Mušhušu taip pat vaizduota apsauginės magijos tikslais, nesiejant jos su konkrečia dievybe.[1]

Iš pradžių Mušhušu buvo siejama su dievu Ninazu (Ešnunos miesto dievybe), laikyta jam patarnaujančia būtybe. Vėliau (Akado imperijos arba Senosios Babilonijos karalystės laikotarpiu) Ešnunos miesto dievu tapus Tišpakui, Mušhušu imta sieti su šia dievybe. Lagaše sieta su dievu Ningišzida, Ninazu sūnumi. Iškilus Marduko, Babilonijos karalystės vyriausiojo dievo, kultui, Mušhušu imta sieti su juo. Manoma, jog tai galėjo nutikti Babilonijos valdovui Hamurabiui nukariavus Ešnuną. Vėlesniais laikais, išaugus dievo Nabu svarbai, būtybė pradėta sieti su pastarąja dievybe. Asirijos karaliui Sinaheribui nukariavus Babiloniją, Mušhušu motyvas paplito ir Asirijoje. Čia būtybė dažniausiai buvo siejama su Ašūru – svarbiausiuoju Asirijos dievu. Visgi Asirijoje Mušhušu buvo vaizduojama ir greta kitų dievybių. Pavyzdžiui, Sinaheribo Maltai uolų reljefuose Mušhušu yra trijų skirtingų dievybių palydovė – vaizduojama greta Ašūro, Elilio (Enlilio) ir trečiosios dievybės (greičiausiai Nabu).[1]

Mušhušu buvo pavaizduota ant Babilono Ištarės vartų ir Procesijų kelyje (pastatyti valdant karaliui Nabuchodonosarui II, 604–562 m. pr. m. e.).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 166. ISBN 978-0-292-70794-8.