Isimudas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Akadų cilindrinis antspaudas (apie XXIV a. pr. m. e.), vaizduojantis dievybes Inaną, Utu, Enkį ir dviveidį Isimudą.

Isimudas (šum. Isimud, akad. Usmû) – antraeilė dievybė šumerų mitologijoje, dievo Enkio pasiuntinys.[1]

Senovės Mesopotamijos mene ši dievybė yra lengvai atpažįstama, nes visuomet vaizduojama su dviem veidais, žvelgiančiais į priešingas puses. Šiuo aspektu Isimudas panašus į romėnų dievą Janą.[2]

Isimudas minimas Inanos ir Enkio legendoje. Būtent jis sutinka deivę Inaną, šiai atvykus į į E-Abzu šventyklą Eridu mieste. Be to, Isimudas praneša Enkiui, kad buvo pavogti me[3] (taisyklės ir nurodymai, dievų nustatyti kiekvienam sukurtam kūnui arba reiškiniui; dieviškoji esmė ir galia, kuri būdinga visoms būtybėms[4]). Šiame mite atlieka ir pasiuntinio vaidmenį – praneša Inanai, kad ši grąžintų me Enkiui, antraip sulauksianti atsako. Isimudo vaidmuo panašus į deivės Ninšubur, kuri buvo Inanos sukkal (pasiuntinė, dešinioji ranka). Enkio ir Ninhursag mite Isimudas – Enkio pasiuntinys.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ali Jairazbhoy, Rafique (1965), Oriental influences in Western art, p. 227.
  2. Golan, Ariel (2003), Prehistoric Religion: Mythology, Symbolism, p. 333.
  3. "Inana and Enki: translation". etcsl.orinst.ox.ac.uk.
  4. Enkis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004.
  5. Black, Jeremy; Green, Anthony (1992), Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary, The British Museum Press, p. 110. ISBN 0-7141-1705-6