Isimudas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Akadų cilindrinis antspaudas (apie XXIV a. pr. m. e.), vaizduojantis dievybes Inaną, Utu, Enkį ir dviveidį Isimudą.

Isimudas (šum. Isimud, akad. Usmû) – antraeilė dievybė šumerų mitologijoje, dievo Enkio pasiuntinys.[1]

Senovės Mesopotamijos mene ši dievybė yra lengvai atpažįstama, nes visuomet vaizduojama su dviem veidais, žvelgiančiais į priešingas puses. Šiuo aspektu Isimudas panašus į romėnų dievą Janą.[2]

Isimudas minimas Inanos ir Enkio legendoje. Būtent jis sutinka deivę Inaną, šiai atvykus į į E-Abzu šventyklą Eridu mieste. Be to, Isimudas praneša Enkiui, kad buvo pavogti me[3] (taisyklės ir nurodymai, dievų nustatyti kiekvienam sukurtam kūnui arba reiškiniui; dieviškoji esmė ir galia, kuri būdinga visoms būtybėms[4]). Šiame mite atlieka ir pasiuntinio vaidmenį – praneša Inanai, kad ši grąžintų me Enkiui, antraip sulauksianti atsako. Isimudo vaidmuo panašus į deivės Ninšubur, kuri buvo Inanos sukkal (pasiuntinė, dešinioji ranka). Enkio ir Ninhursag mite Isimudas – Enkio pasiuntinys.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ali Jairazbhoy, Rafique (1965), Oriental influences in Western art, p. 227.
  2. Golan, Ariel (2003), Prehistoric Religion: Mythology, Symbolism, p. 333.
  3. "Inana and Enki: translation". etcsl.orinst.ox.ac.uk.
  4. Enkis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004.
  5. Black, Jeremy; Green, Anthony (1992), Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary, The British Museum Press, p. 110. ISBN 0-7141-1705-6