Igigi
Igigi – aiškiai neapibrėžta greičiausiai tarpusavyje giminiškų dievybių grupė akadų mitologijoje. Igigi minimi dvikalbiuose šumerų-akadų tekstuose (iš Vidurinės Babilonijos karalystės laikotarpio), kur šumerų kalba šios grupės dievybės įvardijamos dnun-gal-e-ne („didieji viešpačiai“). Teigiama, kad tai greičiausiai esąs naujadaras, sudarytas priešpriešinant dangaus dievybes Igigi su Anunaki, kurie laikomi požemio pasaulio ar žemiškaisiais dievais.[1] Igigi kilmė ar funkcijos iš mitologinių tekstų nėra iki galo aiškios, Igigi ir Anunaki neretai yra ne tik priešpriešinami, bet ir tapatinami.[2]
Pirmosios žinios apie Igigi siekia Senosios Babilonijos karalystės laikotarpį. Igigi minimi tik literatūriniuose tekstuose. Požymių, rodančių egzistavus šių dievybių kultą, nėra. Kai kada žodis Igigi sutinkamas ir kaip asmenvardžių dėmuo.[2] Pradedant Vidurinės Babilonijos karalystės laikotarpiu, žodžiu Igigi bendrai buvo įvardijami dangaus dievai, o žodžiu Anunaki – požemio pasaulio dievai. Viename įraše minima 300 dangiškųjų Igigi.[3] Kai kada „didžiaisias dievais Igigi“ buvo įvardijamos septynios dievybės – Anu, Enlilis, Ea, Sinas, Šamašas, Mardukas ir Ištarė. Kita vertus, šie dievai gali būti įvardijami ir kaip Anunaki.[1]
Atrahasio epe pasakojama, kad Anunaki privertę Igigi vergauti dievams. Praėjus 40 dienų, Igigi sukilę ir sudeginę savo įrankius, o jiems pakeisti buvę sukurti žmonės.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Мифы народов мира. Игиги , B. K. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 85. ISBN 9781134641024.
- ↑ Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 106. ISBN 978-0-292-70794-8.
