Namu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Namu (šum. 𒀭𒇉 dNAMMA = dENGUR) – deivė šumerų mitologijoje. Manoma, kad iš pradžių ši deivė įkūnijo Apsu požeminį vandenyną – gėlo vandens (drauge ir derlingumo) šaltinį.[1][2] Apie tai sprendžiama iš to, kad deivės vardas buvo užrašomas engur ženklu. Tuo pačiu ženklu buvo užrašomas ir Apsu.[1][2] Kai kada laikyta dangaus (Anu) ir žemės (Ki) motina, pagimdžiusia ir daugelį kitų seniausiųjų dievų.[2]

Teigiama, kad Eridu mieste ši deivė galėjo būti garbinama dar tada, kai čia nebuvo įsigalėjęs Enkio kultas. Ilgainiui deivės kulto svarba sumenko, didžiąją dalį jos funkcijų perėmė Enkis, vadintas Namu sūnumi. Visgi Trečiosios Ūro dinastijos laikais Namu kultas tam tikrą svarbą dar išlaikė (ypač Ūre), jos garbei kurtos statulos. Be to, deivės vardas yra žymaus šumerų valdovo Urnamu vardo dėmuo.[1]

Minima mite „Enkis ir Ninmah“, čia Namu – pirmapradė Deivė Motina, „pagimdžiusi didžiuosius dievus“. Anot mito, Namu sumaniusi, kad kaip pagalbininkus dievams reikia sukurti žmones. Tuomet deivė pažadinusi sūnų Enkį, miegojusį Apsu, kad šis pradėtų žmonijos kūrimą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 124. ISBN 9781134641024.
  2. 2,0 2,1 2,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 134. ISBN 978-0-292-70794-8.