Lakmu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lakmu (Lahmu) Mesopotamijos mitologijoje – dievas, vienas iš pirmapradžių dievų, gimęs iš Apsu ir Tiamat. Kartu su seserimi Lakamu pagimdė Anšarą ir Kišarą, o šie pagimdė kitus Mesopotamijos panteono dievus. Lakmu ir Lakamu gimimą aprašo babiloniečių tekstai Enuma Eliš, kurie datuojami XII amžiumi pr. m. e.[1]

Dažniausiai Lakmu ir Lakamu vaizduojami kaip sąnašos, kitur jie – gyvatės. Kai kuriu mokslininkų teigimu, kadangi dėl plaukiančios gyvatės susidaro raibuliuojantis vanduo, gali būti, kad Lakmu ir Lakamu tiesiog yra Tiamat sinonimai.[1] Lakmu ir Lakamu neminimi kituose mituose, o tai reiškia, kad nebuvo reikšmingi dievai.

Lakmu saugojo Abzu šventyklos, skirtos Enkiui, vartus.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 "Lahmu and Lahamu. " Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2011.