Lugalbanda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lugalbanda (šum. 𒈗𒌉𒁕 = LUGAL-BANDA – 'mitrus karalius') – šumerų epų didvyris, pusiau legendinis Uruko pirmosios dinastijos valdytojas (~XXVIIIXXVII a. pr. m. e.). Pagal karalių sąrašus Lugalbanda laikomas Uruko valdovo Enmerkaros sūnumi ir Gilgamešo pirmtaku. Pagal epinę tradiciją Lugalbanda laikomas Gilgamešo tėvu ir deivės Ninsun vyru. Faros tekstuose (XXVI a. pr. m. e.) jau dievinamas drauge su Gilgamešu ir minimas tarp požemio dievų.

Pasak šumerų epo, Lugalbanda drauge su 7 kitais karvedžiais (broliais ir bičiuliais) dalyvavo Uruko kariniame žygyje prieš Aratą (spėjama, kad tikrai buvusį miestą kažkur Irano kalnyne, su kuriuo Urukas prekiavęs). Pakeliui Lugalbanda suserga, ir kariauna jį palieka kalnuose. Pasveikęs, Lugalbanda gudriai sugeba vėl prisijungti prie savo karių – išpuošęs šventojo kadagio šakomis mitinio paukščio Anzudo lizdą ir pamaitinęs jo vaikus, karalius iš paukščio įgija galią judėti nepaprastu greičiu. Pasiekęs saviškius, Lugalbanda dar nuskrieja pas deivę Inaną, kad sužinotų, kaip pergudrauti Aratą. Deivė atsako, kad jos šventyklos Uruke apleistos, ir Enmerkaras turįs jas sutvarkyti, taip pat turįs nupjauti vienišą eglūną, išskaptuoti iš jo indą, pagauti pačią didžiausią žuvį ir atnešti jai paaukojęs. Tokie veiksmai, pasak Inanos, užtikrinsią pergalę prieš Aratą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Лугальбанда , В. К. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.