Kalvarijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalvarijos
Vietovė prijungta prie miesto XX a.
Kalvarijos 4.jpg
Verkių kalvarijos: 22-osios stoties koplyčia
Kalvarijos
Kalvarijos
Koordinatės 54°44′20″š. pl. 25°16′59″r. ilg. / 54.739°š. pl. 25.283°r. ilg. / 54.739; 25.283 (Kalvarijos)Koordinatės: 54°44′20″š. pl. 25°16′59″r. ilg. / 54.739°š. pl. 25.283°r. ilg. / 54.739; 25.283 (Kalvarijos)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Verkių seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kalvarìjos
Kilmininkas: Kalvarìjų
Naudininkas: Kalvarìjoms
Galininkas: Kalvarijàs
Įnagininkas: Kalvarìjomis
Vietininkas: Kalvarìjose
Istoriniai pavadinimai rus. Кальварiя, lenk. Kalwarya, Kalwarja

Kalvarijos – Vilniaus miesto dalis, esanti Vilniaus Jeruzalės pietuose, dešiniajame Neries krante, Verkių regioniniame parke. Į Kalvarijas iš sostinės centro veda Kalvarijų gatvė. Netoliese teka Baltupis (Cedronas); dešinysis Neries intakas).

Verkiu regioninis parkas.png

Iškilusi Kalvarijų Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir Europoje neturintis analogų kryžiaus kelias – Verkių Kalvarijos. Veikia Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija. Katalikiškos piligrimystės vieta Vilniaus arkivyskupijoje.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena iš koplytėlių I pasaulinio karo metais

XVII a. 2-ojoje pusėje Verkių valdose sumanyta įrengti Kristaus kančios kelio stotis, iš kurių vėliau susiformavo Verkių kalvarijos. Apylinkių kalneliai buvo pervadinti Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų kalno vardais, o Baltupio upeliui suteiktas Cedrono vardas. XVIII a. pastatyta dabartinė Kalvarijų bažnyčia.

1866 m. Kalvarijose gyveno 14 gyventojų.[3] 1905 m. Riešės valsčiaus Kalvarijų gyvenvietėje (vienuolyne) gyveno 9 žmonės.[4]

19621963 m. sovietai išsprogdino ir nugriovė kalvarijas, 19902002 m. koplyčios buvo atstatytos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kalvarijos. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 156 psl.