Kalvarijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Kalvarijos
Calvary Chapel in Zirmunai.jpg
Kalvarijų koplytėlė

Kalvarijos
Koordinatės 54°44′20″š. pl. 25°16′59″r. ilg. / 54.739°š. pl. 25.283°r. ilg. / 54.739; 25.283 (Kalvarijos)Koordinatės: 54°44′20″š. pl. 25°16′59″r. ilg. / 54.739°š. pl. 25.283°r. ilg. / 54.739; 25.283 (Kalvarijos)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Verkių seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kalvarìjos
Kilmininkas: Kalvarìjų
Naudininkas: Kalvarìjoms
Galininkas: Kalvarijàs
Įnagininkas: Kalvarìjomis
Vietininkas: Kalvarìjose

Kalvarijos – Vilniaus miesto dalis, esanti Vilniaus Jeruzalės pietuose, dešiniajame Neries krante, Verkių regioniniame parke. Į Kalvarijas iš sostinės centro veda Kalvarijų gatvė.

Yra Kalvarijų Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir Europoje neturintis analogų Kryžiaus kelias – Verkių Kalvarija. Veikia Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija. Netoliese teka Baltupis (Cedronas); dešinysis Neries intakas).

Verkiu regioninis parkas.png

Verkių Kalvarija – kraštovaizdžio tipo Kryžiaus kelias, įkurtas 1662–1669 m. ir unikalus savo stočių skaičiumi: 22 mūrinės koplyčios, 7 mediniai vartai, medinis tiltas – koplytėlė ir aukštai ant kalno iškilusi vėlyvojo baroko stiliaus Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia (pastatyta 1772 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigti Verkių valdose Kristaus kančios kelio stotis sumanyta kaip padėkos Viešpačiui ženklą už pergalę prieš rusų kariuomenę 1655–1661 m. Rusijos ir Lietuvos kare. 1662 m. Verkių valdose tam buvo skirta apie 170 ha žemės, Vilniaus kapitula Kalvarijų statyboms paskyrė vienkartinę dotaciją. Verkių apylinkių kalneliai buvo pervadinti Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų kalno vardais, o Baltupio upeliui suteiktas Cedrono vardas. Pirmoji medinė bažnyčia bei koplyčios pastatytos iki 1669 m.

Vilniaus vyskupo (anksčiau ir Žemaičių vyskupo) Aleksandro Kazimiero Sapiegos iniciatyva prižiūrėti Verkių Kalvariją ir globoti piligrimus 1668 m. buvo pavesta Vilniaus Šventosios Dvasios konvento dominikonams. Po metų Kalvarijų ansamblis visiškai perduotas Dominikonų ordino žinion.

1669 m. birželio 9 d., per Sekmines, Kalvarijos buvo iškilmingai pašventintos.

1675 m. Vilniaus vyskupiją adminstravęs Mikalojus Steponas Pacas perdavė jas iš Varšuvos atvykusiems dominikonams observantams, priklausiusiems Šv. Liudviko Bertrand’o kongregacijai. Tais pačiais metais visas Kalvarijų kompleksas sudegė, todėl Verkiuose įsikūrę naujieji šeimininkai ėmėsi jį atstatyti. Buvo pradėta statyti pirmoji mūrinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir vienuolynas, 1683 m. gauta aukų mūrinės Kristaus kapo koplyčios ir mūrinio Švč. Mergelės Marijos namelio statybai.

XVII–XVIII amžių sandūroje iškilo trinitorių vienuolynas su Švč. Trejybės bažnyčia, veikusiai kaip Verkių dominikonų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios filija.

1755 m. Kalvarijos buvo grąžintos dominikonams observantams.

1772 m. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir 20 koplyčių buvo pašventintos.

1962 m., sovietų valdžios nurodymu Kalvarijų koplyčios, išskyrus keturias, stovinčias arčiausiai bažnyčios, buvo išsprogdintos, o 1963 m. – galutinai nugriautos. 19902002 m. nugriautos koplyčios buvo atstatytos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kalvarijos. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 156 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]