Smėlynė (Vilnius)
| Smėlynė | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1969 m. | ||
  Smėlynė |
||
| 54°45′11″š. pl. 25°22′19″r. ilg. / 54.753°š. pl. 25.372°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Antakalnio seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Смѣлина, Смелинки, lenk. Śmielinka, Szmelinka | |
Smėlynė – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės rytus nuo miesto centro, prie kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai , netoli rytinio Neries kranto.[2] Per Smėlynę teka Kairos upelis. Šiaurėje ribojasi su Veržuva, pietryčiuose pereina į Gvazdikus. Rajoną supa pušynai (Aukštagirio miškas). Kolektyviniai sodai (Smėlynės bendrija).
Smėlynę aptarnauja 39 ir 17 maršrutų autobusai (Smėlynės stotelė).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 1866 m. Smėlynės karčemoje gyveno 18 žmonių (8 katalikai, 10 žydų).[3] 1905 m. Mickūnų valsčiaus trijuose Smėlynės užusieniuose buvo 51 gyventojas,[4] 1931 m. Smėlynės užusienyje – 32.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 152. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑ Smielinka (5). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 875 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
