Pereiti prie turinio

Riešės valsčius

Koordinatės: 54°49′š. pl. 25°14′r. ilg. / 54.81°š. pl. 25.24°r. ilg. / 54.81; 25.24
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°49′š. pl. 25°14′r. ilg. / 54.81°š. pl. 25.24°r. ilg. / 54.81; 25.24

Riešės valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Riešė,
Didžioji Riešė (1873), Verkių Riešė (XX a.)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Vilniaus apskritis (186?–1915)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda (1919–1920)
Vidurinė Lietuva (1920–1922)
Vilniaus žemė (1922–1926)
Vilniaus vaivadija (1926–1939)
Vilniaus apskritis (1919–1922)
Vilniaus-Trakų apskritis (1922–1939)
Lietuva Lietuva
Vilniaus kraštas Vilniaus apskritis (1939–1941)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Vilniaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Vilniaus apskritis (1944–1950)

Riešės valsčius (rus. Рѣшанская волость, lenk. gmina Rzesza) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietryčių Lietuvos teritorijoje. Centras – Riešė, kurį laiką – Didžioji Riešė, XX a. tarpukariu – Verkių Riešė.

Minimas nuo XIX a. vidurio Vilniaus gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Nemenčinės rajonui (2 apylinkės) ir Vilniaus rajonui (15 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 6467 543 kiemai [2] 141
1874 m. 5726 560 kiemų [3] 10 seniūnijų 180
1880 m. 5780 557 kiemai [4] 10 seniūnijų 180
1885 m. 5852 554 kiemai [5] 10 seniūnijų 180
1890 m. 6372 554 kiemai [6] 10 seniūnijų 168
1949-01-01
(išsamiau)
418 17 apylinkių [7]
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] Apylinkė, 1949 m.[12]
Ažulaukė - - Ažulaukės apylinkė
Bieliūnai Бѣлунское Biełuny -
Buivydiškės - - Buivydiškių apylinkė
Bukiškis Букишское Bukiszki Bukiškio apylinkė
Čekoniškės Цѣхановишское Ciechanowiszki -
Didieji Gulbinai? - - Gulbinų apylinkė
Galinė Галинское Halin -
Klapiniškės - - Klapiniškių apylinkė
Kryžiokai Крижакское Krzyżaki -
Lindiniškės - - Lindiniškių apylinkė
Nemenčinėlė Неменчинковское Niemenczyn -
Palaukinė - - Palaukinės apylinkė
Papiškės - - Papiškių apylinkė
Pilaitė Замечковское Zameczek -
Riešė Рѣшанское Rzesza Riešės apylinkė
Skauduliškės - - Skauduliškių apylinkė
Sudervė Судервянское Suderwa Sudervės apylinkė
Šeškinė - - Šeškinės apylinkė
Šilėnai - - Šilėnų apylinkė
Švedai - - Švedų apylinkė
Verkiai Верковское Werki Verkių apylinkė
Viršuliškės - - Viršuliškių apylinkė
Žudiškės - - Žudiškių apylinkė
Iš viso: 10 seniūnijų 10 seniūnijų 17 apylinkių
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 141 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 286 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 287 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 325 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 325 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 503 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 191
  8. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 411 psl.
  9. Памятная книжка Виленской губернiи на 1889 годъ. // PDF 510–511 psl.
  10. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 10–13 psl.
  11. Rzesza. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 187 psl. (lenk.)
  12. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 193–194