Kuzmiškės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kuzmiškės
Vietovė prijungta prie miesto 1996 m.
[[Vaizdas:|270px]]

Kuzmiškės
Koordinatės 54°36′43″š. pl. 25°16′44″r. ilg. / 54.612°š. pl. 25.279°r. ilg. / 54.612; 25.279 (Kuzmiškės)Koordinatės: 54°36′43″š. pl. 25°16′44″r. ilg. / 54.612°š. pl. 25.279°r. ilg. / 54.612; 25.279 (Kuzmiškės)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Naujininkų seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kùzmiškės
Istoriniai pavadinimai lenk. Kuźmiszki

Kuzmiškės – pietinė Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo Salininkų, anapus geležinkelio.[2] Šalia yra 82 ir 19 nr. autobusų stotelė „Pervaža“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XX a. pab. Kuzmiškės buvo kaimas Juodšilių apylinkėje.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1979 m.
1905 m.[3] 1931 m.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6]
8 29 24 30 31


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas“ (Map). – Ryga. pp. // 161.  (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
  3. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  4. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom 1. – Warszawa, 1938.
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.