Eustachijus Valavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Eustachijumi Valavičiumi lietuvių literatūroje dar vadinamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir karinis veikėjas Ostapas Valavičius

Bullet purple.png
Bullet purple.png
Eustachijus Valavičius
lenk. Eustachy Wołłowicz
Eustachy Wołłowicz (bishop).PNG
Valavičiai
Herbas "Bogoria"
Herbas "Bogoria"
Gimė: apie 1572 m.
Gardinas
Mirė: 1630 m. sausio 19 d. (~58 metai)
Verkiai
Tėvai: Jonas Valavičius
Vilniaus vyskupas
Ėjo pareigas: 16161630 m.
Pirmtakas: Benediktas Vaina
Įpėdinis: Abraomas Vaina
Lietuvos pakancleris
Ėjo pareigas: 16151616 m.
Pirmtakas: Gabrielius Vaina
Įpėdinis: Jeronimas Valavičius
Commons-logo.svg Vikiteka: Eustachijus ValavičiusVikiteka

Eustachijus Valavičius (lenk. Eustachy Wołłowicz, apie 1572 m. Gardinas – 1630 m. sausio 19 d. Verkiai, palaidotas Vilniaus katedros Valavičių koplyčioje) – Vilniaus vyskupas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Gardino seniūnas Jonas Valavičius, broliai LDK vėliavininkas Andrius Valavičius ir Žemaitijos seniūnas Jeronimas Valavičius. Studijavo Vilniaus, 1604 m. Leuveno, 1605 m. Paduvos, Romos universitetuose.

Nuo 1597 m. kunigas, 15991615 m. dvasinis Lietuvos referentas, 16151616 m. Lietuvos pakancleris, pirmąkart šias pareigas ėjo dvasininkas, 1616 m. gegužės 18 d. – 1630 m. sausio 19 d. Vilniaus vyskupas.

Zigmanto Vazos pavedimu lankėsi pas popiežių Paulių V. Vilniaus universiteto bibliotekai dovanojo knygų rinkinį. Vilniaus katedroje pastatydino Valavičių koplyčią.[1]

Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Benediktas Vaina
BishopCoA PioM.svg
Vilniaus vyskupas

16161630
Po to:
Abraomas Vaina
Politinis postas
Prieš tai:
Gabrielius Vaina
Kanclerz.PNG
Lietuvos pakancleris

16151616
Po to:
Jeronimas Valavičius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eustachijus ValavičiusLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 25 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]