Paupys (Vilnius)
 | ||
|---|---|---|
  Paupys |
||
| Koordinatės | 54°40′41″š. pl. 25°18′04″r. ilg. / 54.678°š. pl. 25.301°r. ilg.Koordinatės: 54°40′41″š. pl. 25°18′04″r. ilg. / 54.678°š. pl. 25.301°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Senamiesčio seniūnija | |
Paupys – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietryčius nuo Senamiesčio, kairiajame Vilnios krante priešais Užupį. Yra į rytus nuo Senamiesčio, tęsiasi iki Belmonto ir Markučių, tarp Subačiaus gatvės ir Vilnios upės. Pagrindinės gatvės: Subačiaus, Paupio, Aukštaičių, Paplaujos, Kaukysos, Vilnios takas.
Tai daugiausia pramoninis rajonas. Yra verpimo ir audimo fabrikas „Audėjas“ (įkurtas 1956 m.).
Pagrindinės VVT stotelės: Subačiaus, Zarasų, Drujos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki 1939 m. Paupys dar vadintas Paplaujos priemiesčiu. Čia tryško Prūdžių versmės, kurių vanduo nuo XVI a. mediniais vamzdžiais buvo tiekiamas į miestą, sudaryti tvenkiniai. Paupyje XVII a. pr. – XVIII a. vid. veikė popieriaus fabrikas, o XVIII a. pastatytas Tyzenhauzų malūnas. 1897 m. Paupyje gyveno 2965 gyventojai.
Tarybiniais metais pradėtos statyti pramonės įmonės: „Audėjas“ (verpimo ir audimo fabrikas, 1956 m.), elektros matavimo technikos gamykla (1948 m.), bandomoji gamykla „Matas“, Vito kailių gamybinio susivienijimo pagrindinė įmonė (1946–1964 m.), II-oji gelžbetoninių konstrukcijų gamykla (1956 m.). Nuo 1959 m. veikė Felikso Dzeržinskio namas-muziejus.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Paupys 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 332 psl.
