Paupys (Vilnius)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Paupys
Subačiaus g Vilniuje.JPG
Subačiaus gatvė

Paupys
Koordinatės 54°40′41″š. pl. 25°18′04″r. ilg. / 54.678°š. pl. 25.301°r. ilg. / 54.678; 25.301 (Paupys)Koordinatės: 54°40′41″š. pl. 25°18′04″r. ilg. / 54.678°š. pl. 25.301°r. ilg. / 54.678; 25.301 (Paupys)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Senamiesčio seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Paupỹs
Kilmininkas: Pãupio
Naudininkas: Pãupiui
Galininkas: Pãupį
Įnagininkas: Pãupiu
Vietininkas: Paupyjè

Paupys – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietryčius nuo Senamiesčio, kairiajame Vilnios krante priešais Užupį. Yra į rytus nuo Senamiesčio, tęsiasi iki Belmonto ir Markučių, tarp Subačiaus gatvės ir Vilnios upės. Pagrindinės gatvės: Subačiaus, Paupio, Aukštaičių, Paplaujos, Kaukysos, Vilnios takas.

Tai daugiausia pramoninis rajonas. Yra verpimo ir audimo fabrikas „Audėjas“ (įkurtas 1956 m.).

Pagrindinės VVT stotelės: Subačiaus, Zarasų, Audėjas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1939 m. Paupys dar vadintas Paplaujos priemiesčiu. Čia tryško Prūdžių versmės, kurių vanduo nuo XVI a. mediniais vamzdžiais buvo tiekiamas į miestą, sudaryti tvenkiniai. Paupyje XVII a. pr.–XVIII a. vid. veikė popieriaus fabrikas, o XVIII a. pastatytas Tyzenhauzų malūnas. 1897 m. Paupyje gyveno 2965 gyventojai.

Tarybiniais metais pradėtos statyti pramonės įmonės: „Audėjas“ (verpimo ir audimo fabrikas, 1956 m.), elektros matavimo technikos gamykla (1948 m.), bandomoji gamykla „Matas“, Vito kailių gamybinio susivienijimo pagrindinė įmonė (1946–1964 m.), II-oji gelžbetoninių konstrukcijų gamykla (1956 m.). Nuo 1959 m. veikė Felikso Dzeržinskio namas-muziejus.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Paupys (Vilnius). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 332 psl.