Rokantiškės
Kitos reikšmės – Rokantiškės (reikšmės).
| Rokantiškės | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1958 m. | ||
  Rokantiškės |
||
| 54°42′14″š. pl. 25°22′05″r. ilg. / 54.704°š. pl. 25.368°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Naujosios Vilnios seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Rekanciszki | |
Rokantiškės – Vilniaus miesto dalis, išsidėsčiusi į rytus nuo miesto centro, miškingoje ir kalvotoje teritorijoje tarp Naujosios Vilnios rytuose ir Antakalnio, didelė dalis Rokantiškių įeina į Pavilnių regioninį parką, kuriame veši miškai.[2]
Rokantiškėse veikia 170 m ilgio Rokantiškių slidinėjimo trasa.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išlikusi piliavietė (pirmoji pilis pastatyta apie XI–XII a.). Šiaurėje yra didelės Rokantiškių kapinės, Rokantiškių ir Uosių kolektyviniai sodai. Rytuose, prie Murlės upelio stūkso Rokantiškių piliakalnis, yra Rokantiškių pilies liekanos, būta Rokantiškių pilkapyno. Netoliese stūkso Kučkuriškių piliakalnis, įsteigti Ancučių, Iškartų, Lyglaukių draustiniai. Rokantiškių kalva – aukščiausias Vilniaus taškas (ji yra toliau nuo Rokantiškių, Strielčiukuose).
Rokantiškės šiaurėje ribojasi su Mileišiškių ir Didžiųjų Pupojų sodais, rytuose – su Naująja Vilnia ir Mažaisiais Pupojais (iki Šiaurės, Kojelavičiaus g.), pietuose Barsukynės miško atskirtos nuo Kučkuriškių (nors anapus Batoro gatvės ir Vilnios esantys miškai su Rokantiškių piliakalniu ir piliaviete bei Rokantiškių tvenkiniu taip pat priskiriami šiai miesto daliai), pietvakariuose (Viršupio g.) ribojasi su Lyglaukiais, vakaruose – su Sapiegine (Iškartomis). Kaimiškoji Rokantiškių dalis yra toliau pietuose, nuo Vilniaus miesto Rokantiškių atskirta neseniai kolūkio vietoje iškilusio Strielčiukų rajono. Plačiąja prasme Rokantiškėmis vadinama visa teritorija tarp Antakalnio ir Naujosios Vilnios.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVI a. metraščiuose yra padavimų apie tai, kad Rokantiškėse pilį XI–XII a. buvo pastatęs kunigaikštis Alšis. Nuo 1506 m. Lietuvos Metrikos aktuose minimas Rokantiškių valsčius (o pačios Rokantiškės vadinamos karaliaus nuomojama žeme), 1798 m. šaltiniuose minimas Rokantiškių kaimas ir dvaras (iš viso buvo 146 gyventojai, 9 kiemai, 5 kampininkai). 1636 m. pastatytas popieriaus fabrikėlis.
Po 1860 m. įkurta Naujosios Vilnios geležinkelio stotis, XIX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje dvaro palivarko rytinėje pusėje pradėjo kurtis ir būsimoji Naujoji Vilnia. Pačios Rokantiškės buvo kaimas ir valstybinis dvaras Mickūnų valsčiuje.[3]
1931 m. Rokantiškių sodyboje gyveno 28 žmonės.[4] 1968 m. prie Rokantiškių prijungtas Klonių kaimas.[5]
Susisiekimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rokantiškes aptarnauja daugiausia 115 maršruto autobusai bei 119 maršruto mikroautobusai, iki kapinių veža 37 maršrutas, ties Kučkuriškėmis – 27 maršrutas, o prie piliakalnio – 74 maršrutas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 157. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑ Rakanciszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 502 psl. (lenk.)
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Rokantiškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 226 psl.
- Rokantiškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 469 psl.
