Žemasis Pavilnys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žemasis Pavilnys
Pavilnio gelez stotis2010.jpg
Pavilnio geležinkelio stotis
Žemasis Pavilnys
Žemasis Pavilnys
Koordinatės 54°40′41″š. pl. 25°21′25″r. ilg. / 54.678°š. pl. 25.357°r. ilg. / 54.678; 25.357 (Žemasis Pavilnys)Koordinatės: 54°40′41″š. pl. 25°21′25″r. ilg. / 54.678°š. pl. 25.357°r. ilg. / 54.678; 25.357 (Žemasis Pavilnys)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Naujosios Vilnios seniūnija
Commons-logo.svg Vikiteka Žemasis Pavilnys
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Žemàsis Pavilnỹs

Žemasis Pavilnys – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, tarp Naujosios Vilnios, Markučių ir Rasų.[2] Yra Pavilnio geležinkelio stotis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavilniu regioninis parkas.png

Su Aukštuoju Pavilniu jungia akmenimis grįstas Tuputiškių serpantinas, vienintelis toks Lietuvoje, nutiestas XX a. pradžioje. Praeina Vilniaus–Naujosios Vilnios geležinkelio linija, už jos esanti dalis vadinama Tuputiškėmis. Žemąjį Pavilnį aptarnauja 13 maršruto autobusai ir mikroautobusai.

Geležinkelio ruožas

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavilnys 1.jpg

1911 m. Vilniaus geležinkeliečiai, susibūrę į „Gyvenamųjų namų statybos susivienijimą“, liaudiškai vadinta Kolonija, 1911 m. įsigijo 80 ha žemės sklypą prie geležinkelio. Žemutinėje terasoje buvo 20 sklypų, aukštutinėje – 180. Jų pastangomis 1912 m. prie geležinkelio įrengta platforma, prie kurios 1914 m. prie kasdien sustodavo 8 traukiniai, buvo įrengtas aklakelis statybinėms medžiagoms iškrauti.[3]

Pavilniu vietovė pavadinta po II pasaulinio karo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Automotrisė 620M į Keną ties Pavilniu

XIX a. pabaigoje buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, ties Pavilniu traukiniai pradėjo važinėti 1862 m. kovo 15 d.

Pavilnys lenkmečiu buvo vadinamas Vilniaus kolonija (lenk. Kolonia Wilenska), kadangi čia pradėjo kurtis geležinkelio tarnautojai. Vėliau apsigyveno ir Vilniaus inteligentai, dirbę mieste, o gyventi norėję sveikesnėje aplinkoje arčiau gamtos. To laikotarpio būdingas gyvenimas kruopščiai pavaizduotas lenkų vaidybiniame filme „Meilės įvykių kronika“, pagal Žemajame Pavilnyje gimusio rašytojo Tadeusz Konwicki to paties pavadinimo romaną.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.68 ir 25.36“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd. 
  3. Informacinis stendas, File:Pavilnys 1.jpg

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]