Rasų kolonija
Rasų kolonija | ||
---|---|---|
Koordinatės | 54°40′25″š. pl. 25°18′08″r. ilg. / 54.673558°š. pl. 25.3022861°r. ilg.Koordinatės: 54°40′25″š. pl. 25°18′08″r. ilg. / 54.673558°š. pl. 25.3022861°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Senamiesčio seniūnija |
Rasų kolonija – apie 10 ha užimanti Vilniaus miesto istorinė dalis tarp Rasų, Užupio, Senamiesčio, ribojama Drujos, P. Višinskio, Balstogės ir Rasų gatvėmis bei geležinkelio linijos. Kultūros vertybių registro kodas 16077.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rasų kolonijos vietoje XVIII a. buvo parkas ir sodas, XIX a. valda priklausė grafams Čapskiams. 1898 m. Vilniaus žemės banko direktorius Juozapas Montvila žemę kolonijai nusipirko iš Veronikos Ziberg-Plater. Didžioji dalis parko išdalinta sklypais, nutiestos naujos, stačiais kampais susikertančios gatvės – Baltstogės, Vitebsko, Mogiliovo (Mielagėnų), Radomo (Švenčionių) ir Gervėčių. Pigiausiems butams pastatytas dviaukštis korpusas, sudarytas iš aštuoniolikos vienodų blokuotų sekcijų (1898 m., architektas Vladislovas Stipulkovskis, Švenčionių g. 1-35). Kiekvienai sekcijai atitverti du kiemeliai: prie gatvės ir 1,4 a. už namo. Daugiausiai kolonijoje statyta dviejų butų sodybinio pobūdžio namukų pagal V. Stipulkovskio projektą: su dviem atskirais įėjimais, langinėmis užveriamais langais, vientisu dvišlaičiu stogu. Dešimt tokių namų išliko prie giluminių kolonijos gatvelių. Kiekvienas savininkas turėjo 12-15 a. sklypą. Pagal Augusto Kleino projektus penki 2 a. ploto keturių būtų namai pastatyti 1899–1900 m. Pagal 1900 m. A. Kleino projektą pastatyti aštuoni vienaaukščiai kotedžai. Jų savininkai turėjo ne mažesnius kaip 3 a. sklypus. Tris komplekso namus V. Stipulkovskis projektavo individualiai. Kolonija pastatyta per 4 metus – 1898–1902 m. Šalia kolonijos pagal 1903 m. A. Kleino sudarytą projektą iškilo generolo majoro A. Mušnikovo vila (P. Višinskio g. 27).[1][2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Rasų kolonija“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-09-22.
- ↑ „Vilniaus miesto centrinė dalis išskaidyta į atskiras urbanistines vietoves“. spec.lt. 2010-06-07. Nuoroda tikrinta 2014-09-22.