Liublino vaivadija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Liublino vaivadija
Województwo lubelskie
Liublino vaivadijos vėliava Liublino vaivadijos herbas
Lubelskie (EE,E NN,N).png
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Administracinis centras: Liublinas
Pavietai: 20
Gyventojų (2014[1]): 2 156 150
Plotas: 25 122,46 km²
Tankumas (2014[1]): 86 žm./km²
Tinklalapis: Lubelskie
Commons-logo.svg Vikiteka: Liublino vaivadijaVikiteka
Vaivadijos administracinis suskirstymas
Gamtinis vaivadijos žemėlapis
Topografinis vaivadijos žemėlapis
Vaivadijos kelių žemėlapis
Liublinas
Chelmas
Palenkės Biala
Zamostė

Liublino vaivadija (lenk. województwo lubelskie) – vaivadija esanti Lenkijos pietryčiuose. Vaivadijos sostinė – Liublinas. Šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Mazovijos vaivadija, pietvakariuose – Švento Kryžiaus vaivadija, pietuose – Pakarpatės vaivadija, pietryčiuose su Ukraina ir šiaurės rytuose su Baltarusija. Vaivadija sudaro 8 % šalies ploto.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vaivadijos vakarinės žemės priklauo istoriniam Mažosios Lenkijos regionui, rytinės istoriniams Polesės ir Voluinės regionams, o šiaurinės XIX a. nuo Palenkės istorinio regiono atskirtam Pietinės Palenkės istoriniam regionui. Vaivadija išsidėsčiusi Pietinė Palenkės žemumoje, Voluinės Polesėje, Liublino aukštumoje, Voluinės aukštumoje ir Sandomiero slėnyje. Didžiausios upės tekančios vaivadijos teritorijoje yra: Vysla, Vakarinis Bugas, Vepšas ir Kžna.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo V a. pr. m. e. iki VIII a. šiaurinėje dabartinės vaivadijos teritorijoje gyveno baltų gentis – jotvingiai, o pietinėje slavų gentys volynėnai, lendai, dulebai ir vyslėnai.[2] X a. pabaigoje didžiąją dalį rytinių žemių užėmė Kijevo Rusia, o vakarines Lenkijos karalystės Sandomiero kunigaikštystė. Žlugus Kijevo Rusios valstybei rytinėje šių žemių dalyje XII a. susikūrė Haličo-Volynės kunigaikštystė, kuriai žlungant dėl šių žemių kovojo Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, Lenkijos karalystė ir kryžiuočiai. XIV a. pabaigoje LDK prisijungė šiaurės rytines dabartinės vaivadijos žemes, kurios buvo prijungtos prie Trakų vaivadijos, kur 1566 m. buvo įkurta Bresto vaivadija, egzistavusi iki 1795 metų.[3][4] Lenkijai atitekusios žemės buvo prijungtos prie Sandomiero vaivadijos ir Rusios vaivadijos Chelmo žemių. 1474 m. iš rytinių Sandomiero vaivadijos žemių buvo sukurta nauja Liublino vaivadija, kuri iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo priklausė Lenkijos karalystės Mažosios Lenkijos provincijai. Rusios vaivadija 1772 m. po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Habsburgų monarchijai.

Nuo 1795 m. iki 1809 m. visa dabartinės vaivadijos teritorija priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 18091816 m. šiaurinė dalis priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui, o pietinė Liublino departamentui.

18161837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai ir Liublino vaivadijai. 18371844 m. šiaurinės žemės priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos. 1867 m. šiaurinės žemės buvo prijungtos prie naujai sukurtos Sedlcų gubernijos, kurios jai priklausė iki 1912 metų. Pietinės žemės iki 1912 m. priklausė Liublino gubernijai. 19121915 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė Chelmo gubernijai.

19151918 m. pietinė dalis priklausė Vokietijos imperijos, Lenkijos karalystės, Liublino generalgubernijai, o šiaurės rytinė dalis Oberostui. 19171920 m. pietrytinės žemės priklausė Ukrainos Liaudies Respublikai. 19201939 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. 19391945 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai.

19451975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai, kurios ribos buvo beveik tokios pačios kaip ir dabartinės vaivadijos. 19751998 m. priklausė Liublino, Zamostės, Chelmo, Palenkės Bialos, Sedlcų ir Tarnobžego vaivadijoms.

Dabartinė vaivadija įkurta 1999 m. sausio 1 d. sujungiant Liublino, Zamostės, Chelmo vaivadijas ir dalį Palenkės Bialos, Sedlcų ir Tarnobžego vaivadijų žemių, remiantis 1998 m. vietinės valdžios reorganizacijos aktu.

Dalis dabartinių Palenkės Radzino, Vlodavos, Parčevo ir Palenkės Bialos apskričių žemių nuo XIIIXIV a. iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Vaivadija sudaryta iš 20 apskričių ir 4 miestų-apskričių. Vaivadijoje yra 213 valsčių, iš kurių 20 miesto tipo, 22 kaimo-miesto ir 171 kaimo tipo.

Miestai-apskritys

Miestai ir miesteliai[taisyti | redaguoti kodą]

Vaivadijoje yra 42 miesto statusą turinčios gyvenvietės, 4 iš jų sudaro atskirus miestus-apskritis ir 20 miesto tipo valsčius.

Nr. Herbas Miastas Gyventojai Plotas (km²) Gyventojų tankis (gyv./km²)
1. POL Lublin COA 1.svg Liublinas 350 462 147 2377
2. POL Chełm COA 1.svg Chelmas 67 693 35,28 1918,7
3. POL Zamość COA.svg Zamostė 66 519 30,34 2193
4. POL Biała Podlaska COA.svg Palenkės Biala 57 790 49,40 1168,4
5. Pulawy herb nowy.svg Pulavai 49 066 50,61 969,5
6. POL Świdnik COA.svg Švidnikas 40 050 20,35 1968
7. POL Kraśnik COA.svg Krašnikas 35 642 25,52 1397
8. POL Łuków COA.svg Lukuvas 31 120 35,75 852,2
9. POL Biłgoraj COA.svg Bilgorajus 27 341 21,10 1295
10. POL Lubartów COA.svg Liubartuvas 22 793 13,92 1648
11. POL Łęczna COA.svg Lenčna 21 084 19 1110
12. POL Tomaszów Lubelski COA 1.svg Liublino Tomašuvas 19 991 13,29 1506
13. POL Krasnystaw COA.svg Krasnistavas 19 808 42,13 470,6
14. POL Hrubieszów COA 1.svg Hrubiešuvas 18 350 33,03 578,6
15. POL Dęblin COA.svg Demblinas 17 665 38,33 461
16. POL Międzyrzec Podlaski COA.svg Palenkės Mendzyžecas 17 088 20,03 853,1
17. POL Radzyń Podlaski COA.svg Palenkės Radzinas 16 047 19,31 831
18. POL Włodawa COA.svg Vlodava 13 918 17,97 756
19. POL Janów Lubelski COA.svg Liublino Januvas 11 963 14,84 808
20. POL Parczew COA.svg Parčevas 10 228 8,05 1277
21. POL Poniatowa COA.svg Poniatova 9 644 15,26 632
22. POL Ryki COA.svg Rikai 9 636 27,22 354
23. POL Opole Lubelskie COA 1.svg Liublino Opolė 8 739 15,12 578
24. POL Bełżyce COA.svg Belžicė 6 958 23,46 297
25. Terespol herb.svg Terespolis 6 001 10,11 594
26. POL Bychawa COA.svg Bichava 5 297 6,69 791,8
27. POL Szczebrzeszyn COA.svg Ščebžešinas 5 255 29,12 180
28. Rejowiec1.svg Rejoviec Fabričnai 4 474 14,28 313
29. POL Nałęczów COA.svg Nalenčuvas 4 200 13,82 303,9
30. POL Kazimierz Dolny COA.svg Žemutinis Kazimieras 3 485 30,44 114,49
31. POL Kock COA.svg Kockas 3 484 16,78 208
32. POL Tarnogród COA 1.svg Tarnogrodas 3 396 10,69 318
33. POL Zwierzyniec COA.svg Zviežinecas 3 297 4,82 684
34. POL Krasnobród COA.svg Krasnobrudas 3 075 6,99 430
35. POL Stoczek Łukowski COA.svg Stoček Lukovskai 2 718 9,15 297
36. POL Annopol COA.svg Anopolis 2 654 7,73 343
37. POL Piaski COA.svg Piaskai 2 634 8,43 312
38. POL Józefów COA.svg Juzefuvas 2 418 5 484
39. POL Łaszczów COA new.svg Laščuvas 2 341 5,01 467
40. POL Ostrów Lubelski COA.svg Liublino Ostruvas 2 206 29,77 75
41. POL Tyszowce COA.svg Tišovcė 2 144 18,52 116
42. POL Frampol COA.svg Frampolis 1 408 4,67 301

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]