Sevastopolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sevastopolis
ukr. Севастополь
   COA of Sevastopol.svg      Flag of Sevastopol.svg   
Sevastopol 04-14 img04 view from Suvorov Square.jpg

Sevastopolis
44°36′00″N 33°31′50″E / 44.6°N 33.53056°E / 44.6; 33.53056 (Sevastopolis)Koordinatės: 44°36′00″N 33°31′50″E / 44.6°N 33.53056°E / 44.6; 33.53056 (Sevastopolis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Sevastopolio miestas
Įkūrimo data: 1783 m.
Meras: Sergėjus Menailas
Gyventojų (2007): 379 200
Plotas: 864 km²
Tankumas (2007): 439 žm./km²
Pašto kodas: 299000-299699
Tel. kodas: +380 692
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: SevastopolisVikiteka
Kirčiavimas: Sevastòpolis

Sevastopolis – miestas Krymo pusiasalyje prie Juodosios jūros; valstybinio pavaldumo miestas (į Krymo AR sudėtį neįeina). Šiuo metu, tai ginčytina Ukrainos ir Rusijos teritorija. Rusija ir vietos valdžia Sevestopolį laiko Rusijos fedraciniu miestu, kuris priklauso Krymo federalinei apygardai. Tuo tarpu didžioji dalis pasaulio šalių laiko Ukrainos dalimi. Pati Ukraina Krymą ir patį miestą oficialiai pripažįsta – „Rusijos Federacijos laikinai okupuota teritorija“.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovėje miesto vietoje buvo graikų kolonija Chersonesas. Sevastopolis buvo įkurtas 1783 m. kaip karinis jūrų uostas ir tvirtovė. 17971801 m. laikinai vadinosi Achtiaru. 18541855 m. Krymo karo metu ir 19411942 m. Antrajame pasauliniame kare išgarsėjo savo didvyriška gynyba. 1945 m. suteiktas miesto-didvyrio vardas. 1991–2014 m. nepriklausomos Ukrainos miestas; suteiktas specialus valstybinio pavaldumo miesto statusas. Per Krymo krizę okupavo Rusijos armija.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Sevastopolio savivaldybės teritorijoje gyvena apie 15 % viso Krymo pusiasalio gyventojų.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2007 m.
1875 m. 1897 m.sur. 1926 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 2005 m. 2007 m.
12 000 53 000 96 700 114 000 148 000 229 000 378 600 379 200


Tautinė sudėtis 2001 metams: rusų – 71,6 %, ukrainiečių – 22,4 %, baltarusių – 1.6 %, totorių – 0,7 %, Krymo tororių 0,5 %.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Geležinkelio mazgas. Tai pagrindinė Juodosios jūros laivyno bazė, kuria naudojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas. Sevastopolyje vyksta laivų statybos ir remontas. Po miestą kursuoja troleibusai bei autobusai.

Švietimas ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Panorama „Sevastopolio gynyba 1854-1855“

Svevastopolyje yra du teatrai. Muziejai: Didvyriškos gynybos ir miesto išlaisvinimo, Juodosios jūros laivyno, dailės muziejus. Jūrų instituto akvariumas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Yra prietaisų fabrikas, maisto apdirbimo, lengvoji, medienos apdirbimo pramonė.

Ekonominiai rodikliai[taisyti | redaguoti kodą]

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 101,5
2 Tarp visų Ukrainos sričių  % 0,3
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 55,2
4 Tarp visų Ukrainos sričių  % 0,1
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių 46,3
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 835,0
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1566
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 329,6

Savivaldybė[taisyti | redaguoti kodą]

Карта-схема Севастополя 0.png

Sevastopolio miesto savivaldybei (taryba; ukr. Севастопольська міськрада) priklauso 1 savarankiškas miestas (Ičkermanas) ir 47 gyvenvietės. Pagal Ukrainos konstituciją savivaldybei suteiktas Valstybinio pavaldumo miesto statusas ir savivaldybė Krymo AR nepriklauso.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Panorama[taisyti | redaguoti kodą]

Sevastopolio panorama.
Sevastopolio panorama.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]



Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas