Sevastopolis

Koordinatės: 44°36′00″ š. pl. 33°31′50″ r. ilg. / 44.60000°š. pl. 33.53056°r. ilg. / 44.60000; 33.53056 (Sevastopolis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sevastopolis
rus. Севастополь
            
Sevastopolis
Sevastopolis
44°36′00″ š. pl. 33°31′50″ r. ilg. / 44.60000°š. pl. 33.53056°r. ilg. / 44.60000; 33.53056 (Sevastopolis)
Laiko juosta: (UTC+3)
Federacinis miestas Sevastopolis Sevastopolis
Įkūrimo data 1783 m.
Gyventojų (2015) 414 315
Plotas 864 km²
Tankumas (2015) 480 žm./km²
Tinklalapis [1]
Vikiteka Sevastopolis
Kirčiavimas Sevastòpolis
Paminklas nuskendusiems laivams
Panorama „Sevastopolio gynyba 1854-1855“

Sevastopolis – miestas Krymo pusiasalyje prie Juodosios jūros; valstybinio pavaldumo miestas, neįeinantis į Krymo AR sudėtį.

2014 m. Rusijai okupavus ir aneksavus Krymą, tarptautinė bendruomenė Sevastopolį pripažįsta Ukrainos dalimi. Ukraina Krymą ir Sevastopolį pripažįsta „Rusijos Federacijos laikinai okupuota teritorija“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje miesto vietoje buvo graikų kolonija Chersonesas. Sevastopolis buvo įkurtas 1783 m. kaip karinis jūrų uostas ir tvirtovė. 17971801 m. laikinai vadinosi Achtiaru.1830 m. choleros epidemijos metu miesto gyventojai, jūreiviai ir kareiviai sukilo prieš karantininius ribojimus. 18541855 m. Krymo karo metu ir 19411942 m. Antrajame pasauliniame kare išgarsėjo savo didvyriška gynyba. 1965 m. suteiktas miesto-didvyrio vardas. 1991–2014 m. nepriklausomos Ukrainos miestas; suteiktas specialus valstybinio pavaldumo miesto statusas.

2014 m. okupavo ir aneksavo Rusija.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sevastopolio savivaldybėje gyvena ~15% Krymo gyventojų.

Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2015 m.
1875 m. 1897 m.sur. 1926 m. 1939 m. 1946 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
12 000 53 000 96 700 114 000 56 000 148 000 229 000 395 000 378 600
2007 m. 2015 m. - - - - - - -
379 200 414 315 - - - - - - -


2001 m. gyveno 377 153 žmonės:[1]

1989 m. gyveno 395 200 žmonės:

1897 m. gyveno 53 595 žmonės:

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelio mazgas. Tai pagrindinė Juodosios jūros laivyno bazė, kuria naudojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas. Sevastopolyje vyksta laivų statybos ir remontas. Po miestą kursuoja troleibusai bei autobusai.

Švietimas ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svevastopolyje yra du teatrai. Muziejai: Didvyriškos gynybos ir miesto išlaisvinimo, Juodosios jūros laivyno, dailės muziejus. Jūrų instituto akvariumas.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra prietaisų fabrikas, maisto apdirbimo, lengvoji, medienos apdirbimo pramonė.

Ekonominiai rodikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 101,5
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,3
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 55,2
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,1
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių 46,3
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 835,0
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1566
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 329,6

Savivaldybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sevastopolio miesto savivaldybei (taryba; ukr. Севастопольська міськрада) priklauso 1 savarankiškas miestas (Inkermanas) ir 47 gyvenvietės. Pagal Ukrainos konstituciją savivaldybei suteiktas Valstybinio pavaldumo miesto statusas ir savivaldybė Krymo AR nepriklauso.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panorama[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sevastopolio panorama.

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas