Voluinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ukrainos istorinis regionas:
Волинь / Wołyń
Моя Леман2.jpg
Šalis: Ukraina (Voluinės, Rivnės sritys)
Herbas: Volhynia emblem.jpg
Tautos: volynėnai > ukrainiečiai
Valstybės: Voluinės kunigaikštystė
Miestai: Voluinės Vladimiras, Luckas
Ukraine-Volhyn-de.png

Voluinė (arba Volynė; ukr. Волинь, lenk. Wołyń) – istorinis regionas Ukrainos šiaurės vakaruose, tarp Pripetės ir Bugo. Tai vienas seniausių slavų apgyvendintų regionų.

Dalį istorinio Volynės regiono šiuo metu apima Ukrainos Voluinės sritis. Taip pat istorinis regionas apima Rivnės sritį ir dalį Žytomyro, Chmelnickio sričių Ukrainoje, gretimas teritorijas Lenkijos Liublino vaivadijoje. Regionas yra į šiaurę nuo Galicijos ir Podolės, į rytus nuo Mažosios Lenkijos. Apima pietinę Polesės dalį.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Volynės vyskupijos teritorija

Ankstyviausias Voluinės centras buvo Voluinės Vladimiras, įkurtas 988 m. Ankstyvoji Voluinės istorija glaudžiai susijusi su Voluinės kunigaikštystės raida. Ši Kijevo Rusios įpėdinė susijungė su gretima Haličo kunigaikštyste į Haličo-Voluinės kunigaikštystę XII-XIV a.

Počiajivo Lavra, Voluinės ortodoksų dvasinis centras

Voluinės kunigaikščiai buvo susigiminiavę su Lietuvos valdovais. Vienas iš Voluinės kunigaikščių Švarnas 1254 m. vedė Mindaugo dukrą, o 1267 m. jo seserėnas Vaišelga atidavė jam valdyti Lietuvą pats pasitraukdamas gyventi į vienuolyną. Švarnas Ldk buvo iki 1269 m.

1340 m. mirė Haličo-Voluinės kunigaikštis Jurijus Boleslavas Traidenis. Gedimino sūnaus Liubarto žmona buvo paskutinė iš Haličo karalių giminės, taigi Liubartas pretendavo į visą Haliča ir Voluinę. Lenkijos karalius Kazimieras III taip pat siekė šio sosto, taigi jis užėmė Pšemyslio žemę, o vėliau ir Lvovą. Tarp Liubarto ir Kazimiero III prasidėjo ilgametė kova dėl Galicijos (Halyčo) karaliaus vardo, šios kovos metu Liubartas užėmė Vladimirą, Kremenecą, Belzą, bet dėl išdavystės pateko į Kazimiero nelaisvę, iš kurios jį išlaisvino brolis Kęstutis.

Liubartas užsitikrino Maskvos kunigaikščio Simeono paramą ir ėmė drąsiau veikti prieš Lenkiją. 1349 Kazimieras užėmė Voluinę, bet vos tik jam paleidus kareivius į namus, Liubartas ir Kęstutis pasiuntė savo karius į Chelmo, Belzo ir Voluinės žemes, greitai jas užėmė, o po to paėmė ir Lvovą.

Po Liubarto mirties, kunigaikščio titulą perėmė jo sūnus Fiodoras, kuris mirė 1431 m.

Po 1569 Liublino unijos Voluinė tapo LLV provincija. Šiuo laikotarpiu teritoriją apgyvendino lenkai ir žydai. Buvo atidaryta daug Romos katalikų ir Graikų katalikų bažnyčių, stačiatikių bažnyčios buvo prijungiamos prie graikų katalikų.

Po Trečiojo LLV padalijimo 1795 m. Voluinė tapo Rusijos imperijos Voluinės gubernija. XIX a. pabaigoje Voluinėje gyveno virš 200 000 vokiečių, imigravusių iš Lenkijos, taip pat gyveno ir čekų mažuma.

1921, po lenkų-sovietų karo, Rygos sutartimi Voluinė buvo padalinta tarp Lenkijos ir TSRS. Didesnė Voluinės dalis atiteko Lenkijai ir tapo Voluinės vaivadija, vėliau rytinėse Voluinės žemėse susikūrė Rivnės, Žytomyro sritys, žemės į vakarus nuo Vladimiro atiteko Lenkijos Liublino vaivadijai

1935-38 Stalinas deportavo Rytų Voluinės lenkus — tai buvo pirmoji nacionalinė deportacija TSRS.

1939 Molotovo-Ribentropo paktas priskyrė visą Voluinę Sovietų Sąjungai. Pagal Nacių-Sovietų gyventojų perdavimo sutartį, visa vokiečių tautinė mažuma persikėlė į Nacių užimtą Lenkijos dalį. Po Antrojo pasaulinio karo Voluinė liko TSRS dalimi, dauguma lenkų, išgyvenusių karą buvo ekspatrijuoti į Lenkiją. Nuo 1991-ųjų, Voluinė yra Ukrainos dalis.

Svarbiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Voluinės teritorija[taisyti | redaguoti kodą]

Voluinė, kaip administracinis vienetas:

Metai Valstybė Simboliai Pavadinimas Oficialia kalba Adm. centras Plotas Žemėlapis
1154–1390 ir
1431―1452
nuo 1340 m. LDK
Alex Volhynia.svg
Voluinės kunigaikštystė ukr. Волинське князівство Vladimiras
1569–1795 Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg ATR
POL województwo wołyńskie IRP COA.svg
Voluinės vaivadija lenk. Województwo wołyńskie Luckas 38 300 km² WołyńskieIRP.png
1795-1917 Rusija Rusijos imperija
COA of Volin gubernia.png
Voluinės gubernija rus. Волынская губернія Žytomyras 71 736 km² Gubernia de Volinia - Imperio ruso.png
1917-1919 Flag of Ukrainian People's Republic (non-official, 1917).svg Ukrainos Liaudies Respublika Voluinės žemė ukr. Волинська земля Luckas
1919-1939 Lenkija Lenkija
POL województwo wołyńskie II RP COA.svg
Voluinės vaivadija lenk. Województwo wołyńskie 1921 - 30 274 km²
1939 - 35 754 km²
Volhynian Voivodship 1938.png
1939-1991 Tarybų Sąjunga SSRS
Ukraina Ukrainos SSR
Coat of Arms of Volhynian Oblast.png
Voluinės sritis rus. Волынская область 20 144 km² Map of Ukraine political simple Oblast Wolhynien.png
1991- Ukrainos vėliava Ukraina ukr. Волинська область

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]