Kijevo sritis
|
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
| Kijevo sritis Київська область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Ukraina
| ||||||
| Administracinis centras | Kijevas | ||||||
| Rajonų | 25 | ||||||
| Srities pavaldumo miestai | 12 | ||||||
| Rajono pavaldumo miestai | 14 | ||||||
| Įkūrimo data | 1932 m. vasario 27 d. | ||||||
| Gubernatorius | Oleksijus Černyšovas Олексій Чернишов | ||||||
| Gyventojų | 1 795 079[1] | ||||||
| Plotas | 28 121 km² | ||||||
| Tankumas | 64 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | 44 | ||||||
| Tinklalapis | Oficiali svetainė | ||||||
 Vikiteka |
Kijevo sritisVikiteka | ||||||
Kìjevo sritìs (ukr. Ки́ївська о́бласть arba Київщина) – sritis šiaurės Ukrainoje, prie Dniepro upės. Šiaurės rytuose ribojasi su Černigovo, pietryčiuose – su Poltavos, pietuose – su Čerkasų, pietvakariuose – su Vinycios, vakaruose – su Žytomyro sritimis, šiaurėje – su Baltarusija. Administracinis centras – valstybinio pavaldumo miestas Kijevas (kadangi miestas yra atskiras administracinis vienetas, de facto sritis neturi administracinio centro).
Geografija
Plotas
Srities plotas 28131 km², kas sudaro 4,66 % Ukrainos teritorijos ir užima 8-tą vietą tarp šalies sričių.
Vandens telkiniai
Sritis turi tankią upių sistemą – 177 upės kurių ilgis virš 10 km. Svarbiausia vandens arterija – Dniepro upė kurios ilgis srityje – 246 km. Kitos svarbios upės Dniepro intakai: Pripetė, Teterivas, Irpinė, Rosė (dešinieji); Desna, Trubižas (kairieji). Srities teritorijoje – Kijevo tvenkinys ir dalis Kanivo tvenkinio. Iš viso srityje 55 vandens saugyklų, virš 750 nedidelių ežerų, 2383 kūdros.
Reljefas
Šiaurinė srities dalis išsidėsčiusi Polesės žemumoje, vidurinė – Priednieprės žemumoje, o pietvakarinę srities dalis yra Priednieprės aukštumoje. Aukščiausias srities taškas – 273 m virš jūros lygio.[2] Žemiausias – 99 m.
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -4,5 °C, liepos – 18,6 °C. Per metus iškrenta 550–600 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.
Istorija
Kijevo sritis įkurta 1932 m. vasario 27 d.
1986 m. balandį pasienyje su Baltarusija įvyko Černobylio avarija.
1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 95,52% pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Kijevo sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
Gyventojai
2001-aisiais m. srityje gyveno 1 827 900 gyventojų. Tarp jų:
- miesto gyventojų – 57,6 %
- kaimo gyventojų − 43,4 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
- ukrainiečiai – 92,5 %[3]
- kiti (rusai, baltarusiai, žydai) – 7,5 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 65 žm./km².
 | ||||||||
| 1995 m. | 1996 m. | 1997 m. | 1998 m. | 1999 m. | 2000 m. | 2006 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2 643 800 | 2 638 700 | 2 630 400 | 2 629 300 | 2 626 500 | 2 631 900 | 1 755 497 | ||
| ||||||||
Administracinis suskirstymas
Didžiausi miestai:
Ekonomika
Kijevo srityje išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, padangų gamybos, žemės ūkio technikos gamybos, miškų apdirbimo, statybos prekių gamybos, chemijos, naftos, lengvoji bei maisto pramonė. Veikia galinga Tripolsko šiluminė jėgainė, vandens ir hidroakumuliatorinės jėgainių kompleksas.
Ekonomikos rodikliai
| N | rodiklis | vienetai | 2006 |
|---|---|---|---|
| 1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 581,5 |
| 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 1,5 |
| 3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 1950,6 |
| 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 4,3 |
| 5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | −1369,1 |
| 6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 8038,3 |
| 7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 1117 |
| 8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 221,2 |
Susisiekimas
Sritį kerta svarbiausios šalies automobilių tranzito arterijos dviem kryptimis iš šiaurės į pietus automagistralė E95 ir iš rytų į vakarus – E40. Gerai išvystytas geležinkelio mazgas.
Boryspilyje yra daugiausiai šalyje keleivių aptarnaujantis tarptautinis oro uostas.
| Maršrutas | Didesni miestai srityje | Ukrainietiška numeracija |
Tarptautinė numeracija |
Statusas | |
|---|---|---|---|---|---|
Kiejvas –  skp „Naujieji Jarylovičiai“
|
Brovarai | M01 | E95 | Tarptautinis | |
Kijevas –  skp „Dovžanskyj“
|
Kijevas, Boryspilis, Jahotynas | M03 | E40 | Tarptautinis | |
| Kijevas – Odesa | Bila Cerkvė | M05 | E95 | Tarptautinis | |
Kijevas –  skp „Čopas“
|
M06 | E40 | Tarptautinis | ||
Kijevas –  skp „Jahodynas“
|
Hostomelis | M07 | E373 | Tarptautinis | |
| Kijevas – Znamenka | Obuchivas, Kaharlykas | H01 | - | Nacionalinis | |
| Kijevas – skp* Junakivka
|
Brovarai | H07 | - | Nacionalinis |
Išnaša. skp – Sienos kirtimo punktas
Turizmas
 Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.
|
Srityje gerai išvystyta turizmo infrastrūktura. Chmelnyckio Perejaslave įsikūręs liaudies achtektūros ir buities muziejus, Bila Cerkvoje didelis medelynas – Oleksandrijos parkas. Pastaraisias metais ypač vystomas turizmas į negyvenamą Pripetės miestą bei Černobylio branduolinės jėgainės apylinkės. Kanivo bei Kijevo tvenkiniai, kiti vandens telkiniai – mėgiamos kijeviečių poilsio vietos.
Taip pat skaitykite
Išnašos
- ↑ UKRAINE: Provinces and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 208
- ↑ „Ukrainos gyventojų surašymas“. Suarchyvuotas originalas 2008-05-12. Nuoroda tikrinta 2008-06-24.
Nuorodos
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2022-05-07 iš Wayback Machine projekto.
- Turizmo informacijos tinklalapis Archyvuota kopija 2010-09-22 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||||||||
