Kijevo sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kijevo sritis
Київська область
Kijevo srities vėliava Kijevo srities herbas
Map of Ukraine political simple Oblast Kiew.png
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras: Kijevas
Rajonų: 25
Srities pavaldumo miestai: 12
Rajono pavaldumo miestai: 14
Įkūrimo data: 1932 m. vasario 27 d.
Gubernatorius: Vira Uliančenko
Віра Ульянченко
Gyventojų (2006): 1 755 497
Plotas: 28 131 km²
Tankumas (2006): 62 žm./km²
Tel. kodas: 44
Tinklalapis: Oficiali svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: Kijevo sritisVikiteka

Kìjevo sritìs (ukr. Ки́ївська о́бласть arba Київщина) – sritis šiaurės Ukrainoje, prie Dniepro upės. Šiaurės rytuose ribojasi su Černigovo, pietryčiuose – su Poltavos, pietuose – su Čerkasų, pietvakariuose – su Vinycios, vakaruose – su Žytomyro sritimis, šiaurėje – su Baltarusija. Administracinis centras – valstybinio pavaldumo miestas Kijevas (kadangi miestas yra atskiras administracinis vienetas, de facto sritis neturi administracinio centro).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kijevo srities upės
Rosės upė

Plotas[taisyti | redaguoti kodą]

Srities plotas 28131 km², kas sudaro 4,66 % Ukrainos teritorijos ir užima 8-tą vietą tarp šalies sričių.

Vandens telkiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Sritis turi tankią upių sistemą – 177 upės kurių ilgis virš 10 km. Svarbiausia vandens arterija – Dniepro upė kurios ilgis srityje – 246 km. Kitos svarbios upės Dniepro intakai: Pripetė, Teterivas, Irpinė, Rosė (dešnieji); Desna, Trubižas (kairieji). Srities teritorijoje – Kijevo tvenkinys ir dalis Kanivo tvenkinio. Iš viso srityje 55 vandens saugyklų, virš 750 nedidelių ežerų, 2383 kūdros.

Reljefas[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurinė srities dalis išsidėsčiusi Polesės žemumoje, vidurinė – Priednieprės žemumoje, o pietvakarinę srities dalis yra Priednieprės aukštumoje. Aukščiausias srities taškas – 273 m. virš jūros lygio. Žemiausias – 99 m.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -4,5 °C, liepos – 18,6 °C. Per metus iškrenta 550–600 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kijevo sritis įkurta 1932 m. vasario 27 d.

1986 m. balandį pasienyje su Baltarusija įvyko Černobylio avarija.

1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 95,52% pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Kijevo sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Boryspilio miestas

2001-aisiais m. srityje gyveno 1 827 900 gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 57,6 %
  • kaimo gyventojų − 43,4 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 65 žm./km².

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1995 m. ir 2006 m.
1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2006 m.
2 643 800 2 638 700 2 630 400 2 629 300 2 626 500 2 631 900 1 755 497


Fastivo rajonas
Fastivo rajonas

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausi miestai:

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Kijevo srityje išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, padangų gamybos, žemės ūkio technikos gamybos, miškų apdirbimo, statybos prekių gamybos, chemijos, naftos, lengvoji bei maisto pramonė. Veikia galinga Tripolsko šiluminė jėgainė, vandens ir hidroakumuliatorinės jėgainių kompleksas.

Ekonomikos rodikliai[taisyti | redaguoti kodą]

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 581,5
2 Tarp visų Ukrainos sričių  % 1,5
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 1950,6
4 Tarp visų Ukrainos sričių  % 4,3
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių −1369,1
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 8038,3
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1117
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 221,2

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Sritį kerta svarbiausios šalies automobilių tranzito arterijos dviem kryptimis iš šiaurės į pietus automagistralė E95 ir iš rytų į vakarus – E40. Gerai išvystytas geležinkelio mazgas.

Boryspilyje yra daugiausiai šalyje keleivių aptarnaujantis tarptautinis oro uostas.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Kiejvas – UkrainaBaltarusija skp „Naujieji Jarylovičiai“ Brovarai M01 E95 Tarptautinis
Kijevas – UkrainaRusija skp „Dovžanskyj Kijevas, Boryspilis, Jahotynas M03 E40 Tarptautinis
Kijevas – Odesa Bila Cerkvė M05 E95 Tarptautinis
Kijevas – UkrainaVengrija skp „Čopas“ M06 E40 Tarptautinis
Kijevas – UkrainaLenkija skp „Jahodynas“ Hostomelis M07 E373 Tarptautinis
Kijevas – Znamenka Obuchivas, Kaharlykas H01 - Nacionalinis
Kijevas – UkrainaRusija skp* Junakivka Brovarai H07 - Nacionalinis

Išnaša. skp – Sienos kirtimo punktas

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Chmelnyckio Perejaslavas
Oleksandrijos parkas, Bila Cerkvoje
Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Srityje gerai išvystyta turizmo infrastrūktura. Chmelnyckio Perejaslave įsikūręs liaudies achtektūros ir buities muziejus, Bila Cerkvoje didelis medelynas – Oleksandrijos parkas. Pastaraisias metais ypač vystomas turizmas į negyvenamą Pripetės miestą bei Černobylio branduolinės jėgainės apylinkės. Kanivo bei Kijevo tvenkiniai, kiti vandens telkiniai – mėgiamos kijeviečių poilsio vietos.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Ukrainos gyventojų surašymas."

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kijevo sritis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka