Senasis Naugardo dialektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Senasis Naugardo dialektas (rus. древненовгородский диалект) – rytų slavų kalba, vartota viduramžiais Naugardo (Novgorodo) apylinkėse. Šia kalba, gavusia savo vardą iš A. A. Zalizniako, parašyti ant beržo tošies metraščiai, rasti netoli Naugardo. Ji nemažai skiriasi nuo senosios rusų kalbos ir kitų žinomų slavų kalbų. Kai kurių kalbininkų spėjama, jog ji buvo kalbama Ilmenio slavų; nemažą įtaką jai darė rytų baltų kalbos, galbūt Dniepro baltų tarmės. Oficialiomis progomis buvo naudojama bažnytinė slavų kalba, tačiau kasdieninių tekstų rašoma naudojantis šnekamąja kalba. Dėl daug skirtumų kai kurie lingvistai teigia šią kalbą esant hipotetinės šiaurės slavų kalbų šeimos palikuone.

Šiame dialekte buvo vartojama netiesioginė nuosaka, neegzistuojanti slavų kalbose, išskyrus makedonų ir bulgarų (kur ji susiformavo tik vėliau).

Dialekto ypatybės[taisyti | redaguoti kodą]

Čia aprašytos kelios ypatybės, kurių rytų slavų kalbose nėra:

  • o - kamienų vienaskaitos vardininko galūnė yra e (ne ъ), pvz., brate brolis
  • nebuvo antrosios palatalizacijos (priešingai kitoms slavų kalboms), pvz., vienaskaitos naudininkas rěkě upei (ne rěcě)
  • slavų prokalbės priebalsių samplaikos kv-, gv- išliko, rusų kalboje jas prieš balsius pakeista į cv-, zv, pvz., kvet, gvezda (plg. rus. cvet, zvezda)
  • nebuvo trečios palatalizacijos, pvz., vьx- (plg. rus. vs-)
  • nėra fonologinio skirtumo tarp c ir č
  • balsis ъ atitinka o, ь atitinka e
  • naudininkas krypčiai išreikšti (be prielinksnio), pvz., idi Pliskovu (eik į Pskovą; pažodžiui: eik Pskovui).

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Зализняк А. А.: Древненовгородский диалект. Мaskva, 1995