Pereiti prie turinio

Šarahitu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šarahitu (akad. Šarrāḫītu – 'Išaukštintoji[1]) – deivė Mesopotamijos mitologijoje, garbinta daugiausia Uruke, pradedant Achemenidų dinastijos valdymo laikotarpiu.[1]

Ankstyviausi Šarahitu paliudijimai aptikti Babilone, čia ji tapatinta su Ašratum, Amuru sutuoktine.[2] Paminėta tarp dievybių, viešpataujant Asarhadonui garbintų Esagiloje.[3] Vėlyvame ezoterinio pobūdžio tekste dievavardis aiškinamas kaip Ašrat aḫītu, 'Ašratum, svetimšalė'.[4] Ašratum vardas giminiškas ugaritų deivės Athirat vardui, tačiau šios dievybės išsirutuliojo nepriklausomai viena nuo kitos.[5]

Šarahitu – viena iš dievybių, į Uruko panteoną įtrauktų paskutiniais senovės Mesopotamijos istorijos amžiais (greta Amasagnudi ir Ama-arhuš).[2] Buvo siejama su Belet-seri.[1] Apie šios deivės reikšmę ir tai, kaip ji pateko į Uruko panteoną, žinoma nedaug.[6] Šarahitu svarba Uruke išaugo tuo pat metu, kai sąlyginai sumenko Usur-amasu ir Urkajitu reikšmė.[7][1]

Teoforinių asmenvardžių neaptikta.[6]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Asher-Greve & Westenholz 2013, p. 132.
  2. 2,0 2,1 Asher-Greve & Westenholz 2013, p. 131.
  3. Krebernik 2011, p. 71.
  4. Wiggins 2007, p. 167.
  5. Wiggins 2007, pp. 153–154.
  6. 6,0 6,1 Krul 2018, p. 353.
  7. Krebernik 2011, p. 72.
  • Asher-Greve, Julia M.; Westenholz, Joan G. (2013). Goddesses in Context: On Divine Powers, Roles, Relationships and Gender in Mesopotamian Textual and Visual Sources (PDF). ISBN 978-3-7278-1738-0.
  • Krebernik, Manfred (2011) 
  • Krul, Julia (2018). „Some Observations on Late Urukean Theophoric Names“. Grenzüberschreitungen Studien zur Kulturgeschichte des Alten Orients: Festschrift für Hans Neumann zum 65. Geburtstag am 9. Mai 2018. Münster: Zaphon. ISBN 3-96327-010-1. OCLC 1038056453.
  • Wiggins, Steve (2007). A reassessment of Asherah: with further considerations of the goddess. Piscataway, NJ: Gorgias Press. ISBN 978-1-59333-717-9. OCLC 171049273.