Šarahitu
Šarahitu (akad. Šarrāḫītu – 'Išaukštintoji[1]) – deivė Mesopotamijos mitologijoje, garbinta daugiausia Uruke, pradedant Achemenidų dinastijos valdymo laikotarpiu.[1]
Ankstyviausi Šarahitu paliudijimai aptikti Babilone, čia ji tapatinta su Ašratum, Amuru sutuoktine.[2] Paminėta tarp dievybių, viešpataujant Asarhadonui garbintų Esagiloje.[3] Vėlyvame ezoterinio pobūdžio tekste dievavardis aiškinamas kaip Ašrat aḫītu, 'Ašratum, svetimšalė'.[4] Ašratum vardas giminiškas ugaritų deivės Athirat vardui, tačiau šios dievybės išsirutuliojo nepriklausomai viena nuo kitos.[5]
Šarahitu – viena iš dievybių, į Uruko panteoną įtrauktų paskutiniais senovės Mesopotamijos istorijos amžiais (greta Amasagnudi ir Ama-arhuš).[2] Buvo siejama su Belet-seri.[1] Apie šios deivės reikšmę ir tai, kaip ji pateko į Uruko panteoną, žinoma nedaug.[6] Šarahitu svarba Uruke išaugo tuo pat metu, kai sąlyginai sumenko Usur-amasu ir Urkajitu reikšmė.[7][1]
Teoforinių asmenvardžių neaptikta.[6]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Asher-Greve & Westenholz 2013, p. 132.
- ↑ 2,0 2,1 Asher-Greve & Westenholz 2013, p. 131.
- ↑ Krebernik 2011, p. 71.
- ↑ Wiggins 2007, p. 167.
- ↑ Wiggins 2007, pp. 153–154.
- ↑ 6,0 6,1 Krul 2018, p. 353.
- ↑ Krebernik 2011, p. 72.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Asher-Greve, Julia M.; Westenholz, Joan G. (2013). Goddesses in Context: On Divine Powers, Roles, Relationships and Gender in Mesopotamian Textual and Visual Sources (PDF). ISBN 978-3-7278-1738-0.
- Krebernik, Manfred (2011)
- Krul, Julia (2018). „Some Observations on Late Urukean Theophoric Names“. Grenzüberschreitungen Studien zur Kulturgeschichte des Alten Orients: Festschrift für Hans Neumann zum 65. Geburtstag am 9. Mai 2018. Münster: Zaphon. ISBN 3-96327-010-1. OCLC 1038056453.
- Wiggins, Steve (2007). A reassessment of Asherah: with further considerations of the goddess. Piscataway, NJ: Gorgias Press. ISBN 978-1-59333-717-9. OCLC 171049273.
