Esagila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Esagila arba EsagilMarduko, aukščiausiosios dievybės babiloniečių panteone, šventykla, stovėjusi Babilono mieste. Šventyklos kompleksas buvo centrinėje miesto dalyje,[1] Procesijų kelyje.[2] Jos pavadinimas šumerų kalba reiškia „namai, kurie pakelia savo galvą“.[1]

Anot mito, šventyklą pastatęs pats dievas Mardukas, kuomet užmušęs pabaisą Tiamat ir įtvirtinęs kosmose tvarką. Esagilos šventykla babiloniečių pasaulėvaizdyje buvo visatos centras.[1]

Centrinę šventovę sudarė dvi patalpos: prieškambaris ir „šventų švenčiausioji“. Šioje patalpoje stovėjo Marduko ir jo sutuoktinės Sarpanitu statulos. Norint patekti į šventovę, reikėjo pereiti du Esagilos komplekso kiemus – didesnįjį (40×70 m) ir mažesnįjį (40×25 m). Greta Esagilos (į šiaurę) stovėjo iš 7 pakopų sudarytas Etemenanki zikuratas, kurio aukštis siekė 92 metrus. Šio zikurato pavadinimas reiškia „dangaus ir žemės pamatas“.[1]

Apie Esagilą rašė senovės graikų istorikas Herodotas (manoma, jog V a. pr. m. e. jis lankėsi Babilone). Jis mini, kad persams nusiaubus Babiloną, karaliaus Kserkso nurodymu iš Esagilos buvo išgabenta statula.[1] Be to, jis aprašė didelius Esagilos turtus.[3]

Žinoma, kad ši šventykla jau egzistavo Senosios Babilonijos karalystės laikais. Dideli šventyklos atnaujinimo darbai buvo atlikti valdant Nabuchodonosarui II. Restauruoti Esagilą buvo nurodęs ir Aleksandras Didysis;[1] jo laikais Etemenanki zikuratas jau buvo virtęs griuvėsiais. Visgi darbams sutrukdė Aleksandro Didžiojo mirtis.[2]

Teigiama, kad I m. e. a. Esagila dar veikė.[1] Senovėje šventykla buvo išgrobstyta, tad 1899–1917 m. čia kasinėjimus atlikę vokiečių archeologai vertingų objektų rado mažai.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 „Babylon, Esagila“. Livius.org. Nuoroda tikrinta 2021-02-06. 
  2. 2,0 2,1 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 77–78. ISBN 978-0-292-70794-8.
  3. 3,0 3,1 Esagila. Britannica Online Encyclopaedia. Nuoroda tikrinta 2021-02-06.