Lizdeika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lizdeika. Mykolo Marijos Andriolio paveikslas

Lizdeika – istorinio rašytinio padavimo apie Vilniaus miesto įkūrimą veikėjas – krivis, išaiškinęs didžiajam kunigaikščiui Gediminui sapną apie Geležinį vilką.

Lizdeika minimas Lietuvos metraščiuose (XVI a.). Išsamesnę legendą apie Lizdeiką pateikia Motiejus Strijkovskis (1582 m.). Anot legendos, Lizdeiką mažą erelio lizde radęs tariamasis Gedimino tėvas Vytenis ir išauginęs kaip savo sūnų. Lizdeika ir Gediminas turi bruožų, primenančių kitų indoeuropiečių tautų padavimų apie miesto įkūrimą herojus (pvz., Romos įkūrėjus Romulą ir Remą). LDK didikų Radvilų genealogijoje Lizdeika laikomas jų giminės pradininku. Lizdeika galėjo būti ir istorinis asmuo – didžiojo kunigaikščio Traidenio brolio Sirpučio palikuonis.

Manant, kad Lizdeika gyvenęs Kernavėje, jo garbei pavadintas vienas iš piliakalnių – Lizdeikos kalnas, o jo gražiausios vaidilutės Pajautos garbei – Pajautos slėnis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. LizdeikaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių