ACF Fiorentina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Florencijos „Fiorentina“
Fiorentina.gif
Pavadinimas ACF Fiorentina SpA
Pravardės La Viola (violetiniai), Gigliati (lelijos)
Įkurtas 1926 m. rugpjūčio 26 d.
Stadionas „Stadio Artemio Franchi“ stadionas,
Florencija
Vietų skaičius 47 282
Vadovas Italija Mario Cognigni
Vyr. treneris Italija Stefano Pioli
Lyga Serie A (nuo 2004)
2017-2018 8 vieta
Apranga
namie
Apranga
svečiuose
Trečioji
apranga

Florencijos „Fiorentina“Italijos futbolo klubasFlorencijos. Klubo tradicinės spalvos buvo raudona ir balta, bet 1928 m. pakeistos į violetinę ir baltą. Nuo tada klubas vadinamas „La Viola“ (violetiniai). Komanda dažniausiai žaidžia stadione „Artemio Franchi“, turinčiame 47 282 sėdimas vietas (iki 1991 m. buvo žinomas kaip Comunale di Firenze, kuris pakeitė iki 1930 m. gyvavusį „Giovanni Francesco Berta“).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klubą 1926 m. rugpjūčio 26 d. įkūrė kompanijos Libertas ir Club Sportivo Firenze. Pirmasis trofėjus buvo 1939-1940 m. sezone iškovota Italijos taurė (Coppa Italia). 1955-1956 m. sezone Fiorentina tapo Serie A čempionais, bei keturis sekančius sezonus užėmė antrąją vietą lygoje. 1960-1961 m. sezone komanda vėl iškovojo Italijos taurę, bei sėkmingai žaidė Europoje ir laimėjo Taurių laimėtojų taurę, finale nugalėję Rangers klubą.

1965-1966 m. La Viola laimėjo Italijos taurę dar kartą, bei Mitropa taurę (vieną pirmųjų Europos taurių), o 1968-1969 m. sezone antrą kartą komandos istorijoje tapo Italijos čempionais. 1974 m. Fiore laimėjo anglų-italų lygos taurę (trumpai gyvavusios varžybos tarp Anglijos ir Italijos komandų). Sėkmė Italijos taurėje buvo pakartota 1975 m., nuo tada iki devintojo dešimtmečio pabaigos klubas nieko neiškovojo ir galiausiai 1993 m. iškrito į Serie B (antroji Italijos futbolo lyga). Grįžęs atgal į Serie A, klubas įrodė jog gali kovoti dėl čempiono titulo. 1996 m. laimėjo Italijos taurę, bei Italijos Supertaurę 2000 m.

2001 m. buvo paviešinta siaubinga Fiorentinos finansinė padėtis, klubas neišgalėjo mokėti atlyginimų žaidėjams, o klubo skolos siekė 50 milijonų dolerių. 2001-2002 m. sezone klubas iškrito į antrąją Italijos lygą, o 2002 m. birželį buvo perimtas teismo. Klubui nebuvo leista dalyvauti Serie B lygoje 2002-2003 m. sezone, dėl to Fiorentina nustojo egzistavusi.

Klubas buvo atgaivintas 2002 m. rugpjūčio mėnesį kaip Florentia Viola, bei paskirtas į Serie C2 (ketvirtasis Italijos lygos lygmuo), o naujuoju jos savininku tapo Diego Della Valle. Angelo Di Livio buvo vienintelis klube išlikęs žaidėjas. Padedama Di Livio, komanda pakankamai lengvai laimėjo Serie C2 2002-2003 m. sezone, todėl klubas turėjo atsidurti Serie C1, tačiau dėl sensacingų tų metinių įvykių (Caso Catania) klubas buvo perkeltas iškart į Serie B. Taip įvyko dėl to, kad Italijos futbolo federacija nusprendė išspręsti Catania situaciją didinant Serie B komandų skaičių nuo 20 iki 24. 2003 m. vasarą klubas perpirko teisę į Fiorentinos vardą ir įžymųjį aprangos stilių, bei persivadino į ACF Fiorentina. Rungtynės iki šiol žaidžiamos Artemio Franchi stadione.

Klubo neįprastas šuolis į Serie B neliko nepastebėtas, daugelis kalbėjo, kad klubas nevertas žaisti antroje pagal pajėgumą Italijos lygoje, tačiau nepaisant neigiamų atsiliepimų klubas liko Serie B ir sugebėjo baigti 2003-2004 m. sezoną 6 vietoje. Šis pasiekimas leido Fiorentinai kovoti dėl patekimo į Serie A su Perugia klubu (15 vietą Serie A užėmusi komanda). Dviejų rungtynių dvikovą 2-1 (abu įvarčius įmušė Enrico Fantini) laimėjusi Fiorentina taip užbaigė savo neįtikėtiną sugrįžimą į Italijos aukščiausiąja lygą. Pirmajame sezone klubas kovojo dėl išlikimo, tačiau jau sekančiame 2005-2006 m. sezone komandos forma smarkiai pagerėjo ir su 74 taškais užėmusi ketvirtąją vietą Italijos lygoje, komanda pateko į UEFA Čempionų lygos trečiąjį kvalifikacinį etapą. M. Jorgensen, S. Fiore, pagrindinio puolėjo Luca Toni, bei vartininko S. Frey derinys buvo dominuojantis visoje lygoje. Luca Toni įmušė 31 įvartį per 34 rungtynes ir tapo pirmuoju žaidėju, viršijusiu 30 įvarčių ribą po legendinio Antonio Valentin Angelillo, kuriam tai pavyko padaryti 1958-1959 m. sezone. Tačiau 2006 m. liepos 14 d. Fiorentina iškrito į Serie B, dėl kyšininkavimo skandalo, bei gavo 12 taškų deficitą ateinančiame sezone. Visgi po apeliacijos buvo sugrąžinta į Serie A, atimant 19 taškų. Komanda taip pat prarado vietą UEFA Čempionų lygoje. Vėliau, prasidėjus lygai, taškų deficitas buvo sumažintas iki 15. Nepaisant baudos komanda sugebėjo 2006-2007 m. sezoną baigti šeštoje vietoje ir taip iškovoti patekimą į UEFA taurės varžybas.

Pavadinimų kaita[redaguoti vikitekstą]

  • 1926 m. – AC Fiorentina
  • 2002 m. – Florentia Viola
  • 2003 m. – ACF Fiorentina


Spalvinė gama[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Purpurinė Balta

Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Italija Italijos varžybose laimėti trofėjai
(2018-05-14 duomenys)
Generic football.png
Varžybos Pasiekimas Kartai Metai
Čempionatas I vieta 2 1956, 1969

II vieta 5 1957, 1958, 1959, 1960, 1982

III vieta 5 1935, 1962, 1977, 1984, 1999

Taurė Nugalėtojas 6 1940, 1961, 1966, 1975, 1996, 2001

Finalininkas 3 1958, 1960, 1999

Supertaurė Nugalėtojas 1 1996

Finalininkas 1 2001


Pasiekimai Italijos aukščiausiojoje lygoje nuo 1929 metų.
Pirmas kartas Paskutinis kartas Sezonų skaičius Aukščiausia vieta
1931 m. 2012 m. 74 1


UEFA turnyruose laimėti trofėjai
Taurė Pasiekimas Kartai Metai
Čempionų lyga
(buv. Čempionų taurė)
nugalėtojas 0
finalininkas 1 1957
Taurių taurė nugalėtojas 1 1961
finalininkas 1 1962
Europos lyga
(buv. Mugių taurė, UEFA taurė)
nugalėtojas 0
finalininkas 1 1990
Supertaurė nugalėtojas 0
finalininkas 0

Sezonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Italijos futbolo varžybos
Sezonas Pirmenybių lygmuo Vieta Taurė
2016–2017 m. I 8
2017–2018 m. I 8

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atnaujinta 2018 m. sausio 15 d. [1]

Nr. Pozicija Žaidėjas
2 Prancūzija DF Vincent Laurini
3 Italija DF Cristiano Biraghi (skol. iš Pescara)
4 Serbija DF Nikola Milenković
5 Kroatija MF Milan Badelj
6 Kolumbija MF Carlos Sánchez
7 Norvegija MF Rafik Zekhnini
8 Italija MF Riccardo Saponara
9 Argentina FW Giovanni Simeone
10 Prancūzija MF Valentin Eysseric
11 Rumunija MF Ianis Hagi
13 Italija DF Davide Astori (kapitonas)
15 Urugvajus DF Maximiliano Olivera
17 Prancūzija MF Jordan Veretout
19 Urugvajus MF Sebastián Cristóforo
Nr. Pozicija Žaidėjas
20 Argentina DF Germán Pezzella (skol. iš Real Betis)
22 Italija GK Michele Cerofolini
24 Italija MF Marco Benassi
25 Italija FW Federico Chiesa
27 Italija FW Simone Lo Faso (skol. iš Palermo)
28 Portugalija MF Gil Dias (skol. iš Monaco)
30 Senegalas FW Khouma Babacar
31 Brazilija DF Vitor Hugo
51 Bulgarija DF Petko Hristov
57 Italija GK Marco Sportiello (skol. iš Atalanta)
76 Portugalija DF Bruno Gaspar
77 Prancūzija FW Cyril Théréau
97 Lenkija GK Bartłomiej Drągowski
00 Kroatija FW Josip Maganjić

Žinomiausi žaidėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1990 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Italija
Brazilija
Argentina

Vokietija
Portugalija
Austrija
Australija
Bulgarija
Čekija

Danija
Japonija
Rumunija
Rusija
Serbija
Švedija

Nuo 1970 iki 1980 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Italija

Argentina
Brazilija
Švedija

Nuo 1950 iki 1960 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Italija

Brazilija
Turkija
Argentina
Švedija

Nuo 1930 iki 1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Italija

Urugvajus

Žinomiausi treneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali svetainė: http://www.acffiorentina.it
Futbolinis.lt (statistika) []
Apskrities federacijos informacija []
KAFF informacija []
ŠAFF informacija []
VAFF informacija []
SFL informacija []
UEFA informacija [1]
Futbolas.lt []
Foot.dk (archyvas) [2]
Weltfussballarchiv.com [3]
Soccerway.com (naujausi rezultatai) [4]
Neoficiali svetainė []
Gerbėjų svetainė []



Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Italijos futbolo čempionatas (2017–2018 m.)

2017–2018 m. Serie A:

Generic football.png RedDownArrow.svg Benevento Calcio Generic football.png Bergamo „Atalanta“ Generic football.png Bolonijos FC Generic football.png RedDownArrow.svg Krotonės „Crotone“ Generic football.png Veronos „Chievo“ Generic football.png Feraros „SPAL“ Generic football.png Florencijos „Fiorentina“ Generic football.png Kaljario „Cagliari“ Generic football.png Genujos CFC Generic football.png Milano „Internazionale“ Generic football.png Turino „Juventus“ Generic football.png Romos „Lazio“ Generic football.png Milano AC Generic football.png Neapolio SSC Generic football.png Romos AS Generic football.png Genujos „Sampdoria“ Generic football.png Sasuolo „Sassuolo“ Generic football.png Turino FC Generic football.png Udinės „Udinese“ Generic football.png RedDownArrow.svg Veronos „Hellas Verona“ Generic football.png


2017–2018 m. Serie B:

Generic football.png Ascoli Generic football.png Avellino Generic football.png Symbol question vote.svg Bari Generic football.png Brescia Generic football.png Carpi Generic football.png Cesena Generic football.png Symbol question vote.svg Cittadella Generic football.png Green-Up-Arrow.svg Empoli Generic football.png Fodžos US „Foggia“ Generic football.png Symbol question vote.svg Frosinone Generic football.png Kremonos „Cremonese“ Generic football.png Novara Generic football.png Symbol question vote.svg Palermo Generic football.png Green-Up-Arrow.svg Parma Generic football.png Symbol question vote.svg Perugia Generic football.png Pescara Generic football.png Pro Vercelli Generic football.png Salernitana Generic football.png Spezia Generic football.png Ternana Generic football.png Virtus Entella Generic football.png Symbol question vote.svg Venezia FC srld Generic football.png