Česlovas Kavaliauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Česlovas Kavaliauskas (1923 m. liepos 20 d. Pumpėnai – 1997 m. vasario 20 d. Vievis) – Lietuvos kunigas, teologas, poetas, Biblijos vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1946 m. baigęs Kauno kunigų seminariją įšventintas kunigu. Kunigavo Kelmėje, Žasliuose ir kitur. Už vadovavimą seminarijoje veikusiam Tomo Akviniečio studijų būreliui, antitarybinius pasisakymus ir religinius patarnavimus partizanams 1950 m. suimtas, kalintas Norilsko ir Magadano lageriuose. Dalyvavo 1953 m. Norilsko sukilime, sukūrė jo himną „Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo“. 1956 m. amnestuotas, grįžo į Lietuvą. Kunigavo Viduklėje, Raseiniuose, Dubingiuose, Vievyje, Kazokiškėse, Molėtuose, Joniškyje (Molėtų raj.), Jiezne, Žasliuose, Kaišiadoryse. 19661967 m. Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris. Nuo 1994 m. dėstė Aukštesniosios katechetų mokyklos Kaišiadorių vyskupijos skyriuje, jo vadovas.

Polemizavo su marksistine religijos ir Bažnyčios kritika, egzistencializmo, kritikavo teosofijos ir reinkarnacijos teorijas, skelbė straipsnius pogrindinėje, po atšilimo – ir kitoje spaudoje. Domėjosi moderniąja teologija, fizikos ir astronomijos mokslų naujovėmis, juose įžvelgė Kūrėjo išminties, galios ir grožio liudijimus. Susirašinėjo su Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Izraelio mokslininkais fizikais ir teologais. Iš senovės graikų kalbos išvertė Naująjį Testamentą (1972 m. išleistas Bostone ir Meksike, pataisytas leidimas 1988 m. Vilniuje, iki 2011 m. Lietuvoje ir užsienyje išleisti 42 leidimai), patristikos kūrinių (Eusebijo Cezarėjiečio „Bažnyčios istorija“ 1-7 skyrius 1993 m.). Iš lotynų k. išvertė kai kurias Senojo Testamento dalis („Giesmių giesmė“ ir kitas) ir Romos mišiolo poetinius tekstus (1982 m. 2 leid. 1987 m.), iš anglų ir kitų kalbų – pasaulietinės poezijos kūrinių ar jų fragmentų. Vertimai ir originalūs kūriniai pasižymi minties tikslumu, kalbos taisyklingumu, stiliaus gyvumu ir skambumu.

Redagavo II Vatikano Susirinkimo nutarimų, (su M. Petkevičiumi, išl. 1968 m. 2 leid. 1994 m.), Antano Liesio „Psalmyno“, su V. Aliuliu, 1973 Lietuvoje, 1994 m. – JAV) vertimus. Bendradarbiavo spaudoje („Nepriklausoma Lietuva“, „Šiaurės Atėnai“, „Katalikų pasaulis“, „Šaltinis“, „Nauka i religija“), radijo laidose („Mažoji studija“). Paliko teologinių, biblinių, filosofinių, šiuolaikinės pasaulėvokos straipsnių, eilėraščių rankraščių.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Trumpas teologijos žodynas, 1992 m.
  • Teologija šiandien, straipsnių rinkinys, 1995 m.
  • Tarp fizikos ir teologijos, 1998 m.
  • Pažadėtoji žemė, poezijos rinkinys, 2000 m.
  • Teologas: jo siekiai ir ieškojimai 2008 m.
  • Iš kun. Česlovo Kavaliausko rankraščių 2011 m.
  • Eschatologija žmogui ir pasauliui 2012 m.; papildytas 2013 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Buračas, A. Mozeris. Priespaudos metais skleidęs tiesą, Vilnius, 2002 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vaclovas Aliulis. Česlovas Kavaliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 636 psl.