Petras Bielskis
| Petras Bielskis | |
|---|---|
| Gimė | 1935 m. vasario 20 d. |
| Sutuoktinis (-ė) | Stasė (g. 1939) |
| Vaikai | Literatūrologė Eglė Bielskytė (1964)[1] Dalia Bielskytė |
| Veikla | Režisierius, teatrologas[2] |
| Organizacijos | LMTA Klaipėdos fak. |
| Pareigos | Profesorius |
| Išsilavinimas | Humanitarinių mokslų daktaras |
| Alma mater | LSSR konservatorija |
Petras Bielskis (g. 1935 m. vasario 20 d. Mėčiuose, Laukuvos valsčius) – Lietuvos režisierius, teatrologas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1953–1955 m. už antisovietinę veiklą kalintas Komijos lageriuose. Grįžęs į Lietuvą 1957–1960 m. studijavo Vilniaus universitete, 1963–1969 m. Lietuvos konservatorijoje, 1977–1983 m. Lunačiarskio teatro meno instituto (Maskva) aspirantūroje. 1983 m. menotyros kandidatas, daktaras.
1956–1961 m. Šiaulių dramos teatro aktorius. 1970–1980 m. Lietuvos TV režisierius. 1975 m. prie Menininkų rūmų Vilniuje įkūrė Novelės teatrą, iki 1985 m. jame režisavo. Nuo 1980 m. Klaipėdos universiteto (iki 1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetas) dėstytojas, nuo 1991] m. Teatro pedagogikos katedros vedėjas; nuo 1986 m. docentas, nuo 2010 m. profesorius.
Parašė novelių, pjesių.[3]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pastatymai teatre
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Teatrinės novelės: 1968 m. (Džonas Golsvortis, Saulė, Tenesis Viljamsas, Pasmerkti namai, Viljamas Sarojanas, Ei, žmonės)
- Džeromas K. Džeromas, Pasiutėlė mis Hobs, 1969 m.
- Ištvanas Erkenis, Žaidžiame kates, 1977 m.
- Justinas Marcinkevičius, Ikaras, 1983 m.
- Petras Venclova, Elegija Jonui Biliūnui, 1983 m.
- Izidorius Ignatavičius, Triušių sala, 1983 m.
- Laimonas Inis, Ave, vita, 1985 m.
- Justinas Marcinkevičius, Daukantas, 1986 m.
- Juozas Marcinkevičius, Ėjo Kristus per dirvoną, 1987 m.
- Maironis. Vytautas pas kryžiuočius, 1987 ir 2010 m.
- Kazys Inčiūra. Vincas Kudirka, 1989 m.
- Vincas Krėvė, Mindaugo mirtis, 1995 m.
- Motiejus Didysis, 2001 m. pagal Motiejų Valančių
- Lazdynų Pelėda, Bajoro dukra (Davatka), 2007 m.
- Petras Tilainė, Kipšas ir trylika moterų, 2008
- G. Martines de Siera, Lopšinė vienuolyne, 2009
- Juozas Grušas, Tu mušei Adomą, 2010
- Ilgesio dainos, pagal E. Matuzevičiaus tekstus, pokario partizanų dainos, 2011
- Petras Tilainė, Raganos, 2013
- Petras Tilainė, Verksmas, 2014
- Kazys Bradūnas. Kraujo vestuvės, 2016
- Petras Tilainė, Dialogas su Dievu, 2016
- Petras Tilainė, pagal Motiejų Valančių. Palangos Juzė, 2017
- Vaidmenys: Piemenukas, Konradas Valenrodas, Neznamovas, Seržantas, Žozefas, Plėšikas, Policininkas,Vandens karaliaus sūnus, Motiejus Valančius, Jūzupas Karpis, Neregys
Pastatymai ir įrašai televizijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Viljamas Sarojanas. Kalnuose mano širdis. 1972 m.
- Morisas Meterlinkas. Šv. Antano stebuklas, 1973 m.
- Antanas Vienuolis, Paskenduolė, 1974 m.
- Kazys Inčiūra, Vincas Kudirka, 1989]] m.
- Petras Tilainė, Raganos, 2013 m.
Originali kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Novelės. Ateivis. Komjaunimo tiesa, 1982. 05. 28
- Lizdas. Tarybinė Klaipėda, 1987. 07. 19
- Lizdai. Viržių vasara II knyga, 1992 m.
- Dramos. Kipšas ir trylika moterų, 1971 m.
- Elegija Jonui Biliūnui, 1983 m.
- Inkilai balkone, 1985 m.
- Nei penki, nei devyni, 1990 m.
- Motiejus Didysis, 2001 m.
- Raganos, 3 dalių pjesė, 2012 m.
- Dialogas su Dievu. drama. 2015 m.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Liaudies teatro meninis savitumas, 1986 m.
- Režisieriaus darbas, 1990 m.
- Lietuvių liaudies teatro poetika, 1992 m.
- Lietuvos klojimo teatras, 1999 m.
- Lietuvos teatro žygis, 1999 m.
- Tautos teatras 1 t., 1999 m.
- Tautos teatras 2 t., 2000 m.
- Tautos teatras 3 t., 2005 m.
- Tautos teatras. (Gyvenimas šiapus ir anapus) 4 t., 2005 m.
- Tautos teatras 5 t., 2012 m.
- Klojimu vaidinimai, albumas 2013 m.
- Dievui ir Tėvynei. Profesorius daktaras Petras Bielskis 80. Bibliografija. 2015 m. Sudarytojai Dalia Bielskytė, Rimantas Balsys.
- Petras Bielskis, Vieškeliu praėjęs Dievas, dramos, Sudarytojas prof. dr. Rimantas Balsys, 2020 m.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2000 m. Balio Sruogos premija
- 2001 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus premija
- 2008 m. Šilalės raj. garbės pilietis.
- 2009 m. išrinktas pilietiškiausiu klaipėdiečiu.
- 2014 m. suteiktas Kultūros magistro titulas.
- 2015 m. apdovanotas Kultūros ministerijos ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.[4].
- 2017 m. Laukuvos garbės pilietis.
- 2020 m. apdovanotas Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vytautas Jakelaitis. Žvilgsnis nuo Medvėgalio. Saulei leidžiantis-toks buvimas drauge. II knyga. 2002 m.
- Tautos teatras. Medžiaga Lietuvos teatro istorijai. T. 4 2005 m.
- Valdonė Šaulienė. Apie vieną gyvenimą (Apie teatrologą Petrą Bielskį). Laukuva. Lietuvos valsčiai. II dalis. 2008 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/seima/2014/06/27/news/begaline-sesers-meile-poete-isvadavo-is-mirties-gniauztu-4237436
- ↑ https://www.vle.lt/straipsnis/petras-bielskis/
- ↑ Petras Bielskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 173 psl.
- ↑ „Režisieriui, teatrologui Petrui Bielskiui – Kultūros ministerijos Garbės ženklas“. Bernardinai.lt. 2015-02-27. Suarchyvuota iš originalo 2015-04-02. Nuoroda tikrinta 2016-12-12.