Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vargdienių seserys)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°55′22″š. pl. 23°56′33″r. ilg. / 54.922688°š. pl. 23.942385°r. ilg. / 54.922688; 23.942385

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija
Matulaičio parapija, vienuolynas. Kaunas.JPG
Vienuolija Vargdienių seserys
Įsteigta 1918 m.
Lietuvoje nuo 1918 m.

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija (MVS) (lot. Congregatio Sororum Pauperum sub titulo Immaculatae Conceptionis Beatae Mariae Virginis), arba Vargdienių seserys – lietuvių moterų vienuolių kongregacija, 1918 m. įkurta Lietuvoje, Marijampolėje. Vienuolijai suteiktos popiežiškos teisės, vyriausioji vadovė – ses. Viktorija Plečkaitytė (pal. Jurgio Matulaičio namai Kaune, Žeimenos g. 6). Bendruomenėms priklauso 53 amžinųjų įžadų seserys (42 Lietuvoje, 11 Šiaurės Amerikoje).[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. pavasarį iš Varšuvos į Marijampolę sugrįžęs kun. Jurgis Matulaitis ėmėsi svarbaus uždavinio – steigti lietuvaičių vienuolių kongregaciją. Kandidačių parengimas buvo prasidėjęs prieš ketverius metus, tačiau dėl karo veiklą teko pristabdyti. Vargdienių seserų kongregacija įkurta 1918 m. spalio 15 d., Seinų vyskupui Antanui Karosui pasirašius kanonišką dekretą, suteikiantį jai vyskupiškąsias teises. Vienuolijos steigėjas arkivyskupas Jurgis Matulaitis, suprasdamas tokios vienuolijos reikalingumą, pavedė ją Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos Globai ir pavadino Vargdienių seserimis, tuo vardu nustatydamas vienuolijos paskirtį ir pobūdį.

1940 m. seserys turėjo savo skyrius Alytuje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Kudirkos Naumiestyje, Šakiuose, Kybartuose, Karkliniuose, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje ir Simne.[2]

1999 m. vienuolijai suteiktos popiežiškos teisės.

Seserys Šiaurės Amerikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1936 m. pirmosios penkios seserys iš Marijampolės atvyko į Šiaurės Ameriką. Beveik per visus aštuoniasdešimt metų, seserų skaičius Šiaurės Amerikoje retai viršijo 40 narių. Seserys dirbo Toronto ir Monrealio lietuvių parapijose Kanadoje. Nuo 1943 m. Putname, Konektikuto valstijoje, pradėjo veiklą seserų įsigyti Centriniai namai, kvietę lietuvius atvykti rekolekcijoms, vasaros atostogoms. Karui pasibaigus, naujiems imigrantams pabėgus nuo karo ir atvykus į JAV, seserys įkūrė bendrabutį merginoms, įsteigė lietuvišką spaustuvę, redagavo žurnalą vaikams „Eglutė“, vasaros metu organizavo stovyklas, dirbo lietuvių parapijose. 1968 m. Putname įkurti Pal. J. Matulaičio slaugos namai.

Pastaruoju metu Šiaurės Amerikos skyriuje gyveno 14 seserų. Dvi seserys dirbo Lemonte, Ilinojaus pal. J. Matulaičio misijoje (netoli Čikagos), penkios gyveno pal. J. Matulaičio namuose, septynios - Centriniuose namuose, Putname. Centriniai namai visada tarnavo kaip lietuviška krikščioniška susitikimo bei maldos vieta išeivijos žmonėms.

Bendruomenės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pal. Jurgio Matulaičio namai Kaune
  • Šv. Kryžiaus namai Vilniuje
  • Šv. Juozapo namai Marijampolėje
  • Šv. Jono Bosko namai Alytuje
  • Šiaurės Amerikos seserys

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]