Seleukidų imperija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Arche Seleukeia Seleukidų imperija | ||||
imperija | ||||
| ||||
Seleukidų imperija 301 m. pr. m. e. (pažymėta geltonai) | ||||
Sostinė | Seleukija prie Tigro, Antiochija | |||
Kalbos | graikų kalba | |||
Politinė struktūra | imperija | |||
Istorija | ||||
- Įkūrimas | 312 m. pr. m. e. m. | |||
- Užimta Aleksandro | 63 m. pr. m. e. m. | |||
Seleukidų imperija – helenistinė imperija, atsiradusi padalinus Aleksandro Didžiojo užkariautas žemes. Seleukidų imperijos centras buvo Artimieji Rytai, o galios viršūnėje jai priklausė centrinė Anatolija, Levantas, Mesopotamija, Persija, dabartinis Pakistanas, Turkmėnija. Tai buvo helenistinės kultūros centras, kuriame dominavo graikų tradicijas išlaikęs ir graikiškai kalbantis makedoniečių elitas, labiausiai susitelkęs miestuose.
Aleksandro imperijos padalinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aleksandras per trumpą laiką užkariavo Achemenidų imperiją, bet mirė jaunas, nepalikęs suaugusio įpėdinio. Imperiją pradėjo valdyti regentas Perdikas, o Aleksandro generolai tapo satrapais po Babilono padalinimo 323 m. pr. m. e.
Seleuko iškilimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aleksandro generolai (diadochai) pradėjo rungtyniauti dėl imperijos valdymo ir Ptolemėjas I, Egipto satrapas, pirmasis metė iššūkį naujai tvarkai, kuris sukėlė Perdiko nuvertimą. Dėl jo maišto įvyko antrasis imperijos padalinimas – Triparadiso padalinimas 320 m. pr. m. e. Seleukas, buvęs Perdiko dešiniąja ranka, bet vėliau padėjęs jį nužudyti, gavo Mesopotamiją ir nuo to laiko visas jėgas skyrė valdoms plėsti. Seleuko įsikūrimas Babilone 312 m. pr. m. e. laikomas imperijos įkūrimu. Jis valdė ne tik Babiloniją, bet ir rytines Aleksandro imperijos sritis. Seleukas nuvyko iki pat Indijos, kur susitarė Chandragupta Maurya atsisakyti kai kurių rytinių teritorijų mainais į 500 kovinių dramblių, kurie pasižymėjo prie Ipso.
Plėtra į vakarus
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po Seleuko ir Lysimacho pergalės prieš Antigoną I Ipso mūšyje 301 m. pr. m. e., Seleukas užėmė centrinę Anatoliją ir šiaurės Siriją. Sirijoje jis įkūrė Antiochiją prie Oronto, miestą pavadino tėvo vardu. Kita sostinė buvo įkurta į šiaurę nuo Babilono ir pavadinta Seleukija prie Tigro. Seleukidų imperiją pasiekė zenitą po buvusio sąjungininko Lysimacho mirties Korupediono mūšyje 281 m. pr. m. e., kai Seleukas valdė ir vakarinę Anatolijos dalį. Jis tikėjosi užimti ir likusias Lysimacho valdas Europoje, Trakiją ir pačią Makedoniją, bet jį nužudė Ptolomėjas Keraunas išlipant į Europos krantą. Jo sūnus ir įpėdinis Antiochas I Soteris, gavo visą Aleksandro imperijos Azijinę dalį, bet jam priešinosi Antigonas II Europoje ir Ptolemėjas II Egipte, todėl jis nesugebėjo užimti Europinės dalies.
Kultūriniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėl Seleukidų imperijos ribų nuo Egėjo jūros iki dabartinio Pakistano, ji tapo įvairiausių tautų (graikų, armėnų, persų, medų, asirų, žydų) katilu. Dėl milžiniško imperijos dydžio ir įvairovės Seleukidai tęsė Aleksandro pradėtą tautų vienybės idėją valstybei valdyti. Imperijos helenizacija buvo vykdoma įvairiose imperijos vietose įkuriant graikų miestus. Istoriškai svarbūs miestai (pvz.: Antiochija) buvo įkurti ar pervadinti graikiškais vardais. Kolonizacija vyko dėl to, kad Graikijoje buvo per daug gyventojų ir jie noriai kėlėsi į imperiją. Kolonizacija gynė valdovų interesus ir asimiliavo daug tautų. Išsimokslinę vietiniai gyventojai perėmė graikų kalbą ir tradicijas, kad galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime, o valdantis makedoniečių elitas perėmė kai kurias vietines tradicijas. Tačiau ne visada Seleukidams sekėsi primesti helenizmą. Uždraudus judaizmą, žydai sukilo ir iškovojo nepriklausomybę.
Karaliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karalius | Valdymas (pr. m. e.) | Sutuoktiniai | Pastabos |
---|---|---|---|
Seleukas I Nikatoras | Satrapas 311–305 Karalius 305–281 |
Apama | |
Antiochas I Soteras | 281–261 | Stratonikė | |
Antiochas II Teosas | 261–246 | Laodikė Berenikė |
|
Seleukas II Kalinikas | 246–225 | Laodikė | |
Seleukas III Keraunas | 225–223 | Nužudytas | |
Antiochas III Didysis | 223–187 | Laodikė Euboja |
Seleuko III brolis |
Seleukas IV Filopatoras | 187–175 | Laodikė | |
Antiochas IV Epifanas | 175–163 | Laodikė | |
Antiochas V Eupatoras | 163–161 | ||
Demetrijus I Soteras | 161–150 | Laodikė | Seleuko IV sūnus |
Aleksandras I Balas | 150–145 | Kleopatra Tėja | Antiocho V sūnus |
Demetrijus II Nikatoras | 145–138 | Kleopatra Tėja | Demetrijaus I sūnus |
Antiochas VI Dionizas | 145–140? | Aleksandro I sūnus | |
Diodotas | 140–138 | Uzurpatorius | |
Antiochass VII Sidetas | 138–129 | Kleopatra Tėja | Demetrijaus I sūnus |
Demetrijus II Nikatoras | (pakartotinai) 129–126 | Kleopatra Tėja | |
Aleksandras II Zabinas | 129-123 | apsišaukėlis | |
Seleukas V Filometras]] | 126/125 | nužudytas motinos | |
Kleopatra Tėja | 125–121 | Nunuodyta Antiocho VIII | |
Antiochas VIII Gripas | 125-96 | Trifena Kleopatra Selenė |
|
Antiochas IX Kizikenas | 114-96 | Kleopatra Selenė | |
Seleukas VI Epifanas Nikatoras | 96-95 | ||
Antiochas X Euzebas Filopatras | 95-92 or 83 | Kleopatra Selenė | |
Demetrijus III Eukaeras | 95-87 | ||
Antiochas XI Epifanas Filadelfas | 95-92 | ||
Filipas I Filadelfas | 95-84/83 | ||
Antiochas XII Dionizas | 87-84 | ||
(Tigranas II) | 83-69 | Armėnijos karalius | |
Seleukas VII Kybiosaktas | 83-69 | ||
Antiochas XIII Azietis | 69-64 | ||
Filipas II Filoromėjas | 65-63 |