Lulalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lulalas (šum. dlú.làl) – dievas Mesopotamijos mitologijoje. Buvo siejamas su Bad-tibiros miestu. Minimas poemoje „Inanos nužengimas į požemio pasaulį“, iš kurios galima spręsti, kad dievybės Inana ir Lulalas artimai susijusios, tačiau jų ryšys nėra aiškus. Nėra iki galo aiškios ir Lulalo funkcijos, manoma, kad jis turėjo karo dievybės bruožų, tačiau buvo siejamas ir su naminiais gyvūnais.[1]

Pirmosios Isino dinastijos karalius Ur-du-kuga Lulalui Dul-edenoje pastatydino šventyklą. Šis miestas galėjo būti Lulalo kulto centras.[2]

Lulalas sietas su dievu Lataraku. Viena vertus, teigiama, kad iš pradžių Latarakas galėjo būti akadiškasis Lulalo vardas. Kita vertus, Lulalas ir Latarakas galėjo būti atskiros, tačiau glaudžiai susijusios dievybės. II tūkst. pr. m. e. pabaigoje jos sudarė dievybių diadą. Naujosios Asirijos karalystės laikotarpiu šių dievų statulėlės, kaip turinčios apsauginę funkciją, būdavo užkasamos palei duris. Lulalas bei Latarakas viename maginiame tekste minimi tarp dievybių, galinčių apsaugoti nuo burtų.[1]

Manoma, kad Naujosios Asirijos karalystės laikais Lulalas galėjo būti vaizduojamas kaip žmogaus pavidalo dievybė su pakeltu kumščiu.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 116. ISBN 978-0-292-70794-8.
  2. Douglas Frayne (1990). Old Babylonian Period (2003–1595 B.C.): Early Periods, Volume 4 (RIM The Royal Inscriptions of Mesopotamia). University of Toronto Press. p. 96.