Tuskulėnai
| Tuskulėnai | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto XX a. 1-ojoje pusėje | ||
  Tuskulėnai |
||
| 54°42′11″š. pl. 25°17′49″r. ilg. / 54.703°š. pl. 25.297°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žirmūnų seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Тускуляны, lenk. Tuskulany | |
Tuskulėnai – Vilniaus miesto dalis, esanti dešiniajame Neries krante, į pietus nuo Žirmūnų. Išlikęs Tuskulėnų dvaras. Didelę kvartalo dalį užima sovietiniai daugiabučiai.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVI a. viduryje vietovė vadinosi Derevnictva, bet XVIII a. viduryje suskilo – centrinį ūkį ėmė valdyti Laterano vienuoliai kanauninkai. Gali būti, kad jie vietovę pavadino Tuskulėnais pagal „Tuskulo pokalbius“ (lot. Tusculanae Disputationes) – romėnų politiko ir filosofo Cicerono kūrinį apie gyvenimo prasmę, netektį, sielos ramybę. Būtent Tuskulo mieste, buvusiame į pietryčius nuo Romos, Ciceronas turėjo savo rūmus,[2] kuriuose ir parašė kūrinį.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tuskulėnų dvaras minimas nuo XVI a. vidurio. 1905 m. Riešės valsčiaus Tuskulėnų dvare (Šafranovičaus valda) gyveno 33 žmonės.[3] 1931 m. Tuskulėnų palivarke gyveno 41 gyventojas.[4]
1944 m. sovietai dvarą nacionalizavo. 1944–1947 m. jo sklype palaidota 724 NKVD nukankintų kalinių[5]. Vėliau čia pastatyti VRM kultūros ir sporto rūmai.
1994 m. sausio 10 d. Saugumo tarnybos gen. direktorius Jurgis Jurgelis informavo, jog greta buvusio Tuskulėnų dvaro, palaidoti 1944–1947 m. KGB pastate nužudytų žmonių palaikai.[6]
2002 m. birželio 19 d. Vyriausybės nutarimu įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas.[7] Jį sudaro koplyčia-kolumbariumas, Tuskulėnų dvaro rūmai ir oficina, Baltasis dvarelis ir Šv. Teresės koplytėlė, dvaro parkas ir jo prieigos.[8]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 427
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Tuskulėnų drama: klausimai be atsakymų. Istorija, „Veidas“, 2008. 62-63 p.
- ↑ https://8diena.lt/2020/01/10/1994-sausio-10-aja-pirma-karta-paskelbta-apie-tuskulenu-dvare-rastus-nuzudytuju-palaikus/
- ↑ „Dėl Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programos ir Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“. 2002 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 932. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
- ↑ https://tuskulenumemorialas.lt/apie-mus/tuskulenu-aukos/
