Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio LRV)
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
LR vyriausybe.jpg
Įkurta 1990 m.
Trumpinys
Tipas
Agentūros pirmtakė
Jurisdikcija
Būstinė Gedimino pr. 11
Vilnius, Lietuva
Metinis biudžetas {{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas Ingrida Šimonytė
Darbuotojų skaičius
Aukštesnioji agentūra {{{Aukštesnioji}}}
Tinklalapis lrv.lt
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti
Lietuvos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Lietuvos politinė sistema
ir vyriausybė

dalis

Lietuvos Respublikos Vyriausybė – Lietuvos Respublikos ministrų kabinetas, atliekantis vykdomosios valdžios funkcijas. Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus bei Prezidento dekretus, valdo valstybės turtą, tvarko krašto reikalus ir kartu su Prezidentu vykdo šalies užsienio politiką. Vyriausybė taip pat turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, sudaro valstybės biudžetą ir teikia jį tvirtinti Seimui. Jos įgaliojimai apibrėžti Konstitucijoje ir Vyriausybės įstatyme.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas, kuris yra vyriausybės vadovas, ir 14 ministrų. Ministrą Pirmininką skiria Prezidentas, gavus Seimo pritarimą. Tuomet Ministras Pirmininkas su Prezidento pritarimu sudaro likusį kabinetą, o Vyriausybei ir jos programai turi pritarti Seimas.[1]

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastatas Gedimino pr., Vilniuje

Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Ministras vadovauja savo atitinkamai ministerijai, spręsdamas klausimus, priklausančius ministerijos kompetencijos sričiai, ir vykdydamas kitas įstatymų numatytas funkcijas. Ministrai už jiems pavestas valdymo sritis atsako Seimui, Prezidentui ir yra tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Ministrą gali laikinai pavaduoti kitas ministro pirmininko paskirtas vyriausybės narys. Ministrą Pirmininką, kai jo nėra arba jis negali eiti pareigų, Prezidento pavedimu gali pakeisti vienas iš ministrų, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.[1]

Ministerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ministerijos yra institucijos, per kurias ministrai atlieka jiems pavestų sričių valstybinio valdymo funkcijas. Jos yra įsteigtos kaip viešieji juridiniai asmenys ir yra finansuojamos iš valstybės biudžeto.[2]

Lietuvoje yra 14 ministerijų:

Ministerija Veiklos sritys
Aplinkos Aplinkos apsauga, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga, gamtos ir rekreacinių išteklių naudojimas, geologija, miškų ūkis, teritorijų planavimas, urbanistika ir architektūra, statyba, būstas ir komunalinis ūkis, tarša ir poveikis aplinkai, aplinkosauginiai mokesčiai, metrologija.[3]
Energetikos Energetinis saugumas, branduolinė energetika, iškastinių bei atsinaujinančių energijos išteklių, elektros ir šilumos energijos vartojimas.[4]
Ekonomikos ir inovacijų Verslo aplinkos gerinimas, įmonių, investicijų, inovacijų, informacinių technologijų, eksporto bei turizmo politika, viešųjų pirkimų politika.[5]
Finansų Biudžetas, mokesčiai, fiskalinė politika, finansų rinkų politika, valstybės ir ES lėšų valdymas ir naudojimas, valstybės skolos valdymas.[6]
Krašto apsaugos Krašto apsauga, Lietuvos ir bendra NATO valstybių gynyba, ES bendrosios gynybos politika.[7]
Kultūros Autorių ir gretutinių teisių apsauga, kultūros vertybių išsaugojimas, kultūros sklaida, meno organizacijų finansavimas, regionų kultūra, tarpvalstybinė kultūra.[8]
Socialinės apsaugos ir darbo Socialinė apsauga, darbo rinka ir užimtumas, šeimos ir vaiko teisių apsauga, moterų ir vyrų lygybė, socialinė integracija, jaunimo politika.[9]
Susisiekimo Kelių, geležinkelių, vandens, oro transportas, saugus eismas, tranzitas ir logistika, ekstremaliųjų situacijų valdymas, elektroniniai ryšiai, paštas.[10]
Sveikatos apsaugos Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra, farmacija, sveikatos draudimas, e. sveikata.[11]
Švietimo, mokslo ir sporto Ugdymas, švietimo reformos, švietimo, mokslo ir sporto politika bei finansavimas, moksliniai tyrimai.[12]
Teisingumo Teisėkūra, politinių partijų steigimas ir registravimas, religinių bendruomenių ir bendrijų reguliavimas, vartotojų teisių apsauga, teisinė pagalba, mediacija.[13]
Užsienio reikalų Tarptautiniai santykiai, valstybės juridinių ir fizinių asmenų teisių ir interesų apsauga užsienyje, ekonominis saugumas, užsienio prekyba.[14]
Vidaus reikalų Viešasis saugumas, migracija, viešasis administravimas, regionų plėtra, vietos savivalda, valstybės tarnyba.[15]
Žemės ūkio Žemės, maisto, žuvininkystės ūkio, kaimo plėtra, žemėtvarka, žemės reformos, ES parama žemės ūkiui, maisto sauga ir kokybė, gamtos išteklių naudojimas, kraštovaizdžio puoselėjimas, veterinarija.[16]

Dabartinė Vyriausybė (2020–2024 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. lapkričio 24 d. Ingrida Šimonytė Seime buvo patvirtinta 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministre Pirmininke[17] ir su Prezidentu ėmė formuoti naująjį ministrų kabinetą.[18]

Sudėtis patvirtinta 2020 m. gruodžio 7 d. prezidento Gitano Nausėdos dekretu Nr. 1K-459.[19][20] Programos projektui pritarta ir Vyriausybė įgaliojimus gavo 2020 m. gruodžio 11 d.[21]

Ministrų kabineto sudėtis:

Ministerija Vardas, pavardė Partija
Ministras Pirmininkas Ingrida Šimonytė Nepriklausoma
Aplinkos Simonas Gentvilas Liberalų sąjūdis
Energetikos Dainius Kreivys Tėvynės sąjunga
Ekonomikos ir inovacijų Aušrinė Armonaitė Laisvės partija
Finansų Gintarė Skaistė Tėvynės sąjunga
Krašto apsaugos Arvydas Anušauskas Tėvynės sąjunga
Kultūros Simonas Kairys Liberalų sąjūdis
Socialinės apsaugos ir darbo Monika Navickienė Tėvynės sąjunga
Susisiekimo Marius Skuodis Nepriklausomas
Sveikatos apsaugos Arūnas Dulkys Nepriklausomas
Švietimo, mokslo ir sporto Jurgita Šiugždinienė Tėvynės sąjunga
Teisingumo Evelina Dobrovolska Laisvės partija
Užsienio reikalų Gabrielius Landsbergis Tėvynės sąjunga
Vidaus reikalų Agnė Bilotaitė Tėvynės sąjunga
Žemės ūkio Kęstutis Navickas Tėvynės sąjunga

Ankstesnės vyriausybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu formuojama 18-oji vyriausybė po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.

Kazimiera Prunskienė, pirmoji ministrė pirmininkė po nepriklausomybė atkūrimo

Kazimiera Prunskienė buvo pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė, paskirta Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 17 d., nors Vyriausybės įstatymas buvo priimtas tik kovo 22 d.[22] Pagal Laikinąją Konstituciją vyriausybė vadinta Ministrų Taryba.[1] K.Prunskienės vyriausybė atsistatydino po nepilnų metų, ją pakeitė Alberto Šimėno, Gedimino Vagnoriaus, Aleksandro Abišalos vyriausybės. Pirmosios vyriausybės rūpinosi Lietuvos diplomatiniu pripažinimu bei ekonominėmis problemomis, kurias sukėlė trintis su žlungančia Sovietų Sąjunga ir sovietinės ekonominės sistemos transformacija.[23]

Po 1992 m. Seimo rinkimų Lietuvos demokratinė darbo partija suformavo vyriausybę, kuriai iki 1993 m. prezidento rinkimų vadovavo pramonininkas Bronislovas Lubys, po to jį pakeitė Adolfas Šleževičius.[24] Jo vyriausybė daugiausia dėmesio skyrė monetariniam valstybės stabilumui, infliacijos suvaldymui. 1996 m. vasario mėn. A.Šleževičius buvo priverstas atsistatydinti po to, kai atsiėmė savo indėlį iš banko, kuris netrukus žlugo.[25] Vietoje jo paskirtas Laurynas Stankevičius.

1996 m. Lietuvos Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga. Ji kartu su Lietuvos krikščionių demokratų partija sudarė vyriausybę, kuriai vadovavo Gediminas Vagnorius. 1999 m. pavasarį G.Vagnoriaus vyriausybei pavyko išsilaikyti per balsavimą dėl nepasitikėjimo Seime, tačiau netrukus jo vyriausybė atsistatydino.[26] Ministru pirmininku tapo tuo metu populiarus Vilniaus meras Rolandas Paksas. Jo vyriausybė išsilaikė tik penkis mėnesius ir atsistatydino po to, kai Rolandas Paksas viešai atsisakė pasirašyti Mažeikių naftos privatizavimo sutartį.[27] Nuo 1999 m. lapkričio iki artimiausių Seimo rinkimų 2000 m. spalį ministru pirmininku buvo Andrius Kubilius.

Po Seimo rinkimų antrą kartą ministru pirmininku tapo Rolandas Paksas, kuris perėjo į Liberalų Sąjungą. Jo vyriausybė, sudaryta kartu su Naująja Sąjunga (socialliberalais), išsilaikė septynis mėnesius ir žlugo dėl nesutarimų koalicijos viduje.[28] Po to Naujoji sąjunga sudarė vyriausybę kartu su socialdemokratų partija, o buvęs prezidentas Algirdas Brazauskas tapo ministru pirmininku.

Algirdas Brazauskas tapo pirmuoju ministru pirmininku, kuris išliko valdžioje po Seimo rinkimų 2004 m. ir sudarė 13-ąją mažumos vyriausybę su Naująja Sąjunga ir Darbo partija.

Ministras Pirmininkas Partija Ministrų kabinetas
1 Kazimiera Prunskienė Nepriklausoma (Sąjūdis) K. Prunskienės
2 Albertas Šimėnas Nepriklausomas (Sąjūdis) A. Šimėno
3 Gediminas Vagnorius Nepriklausomas (Sąjūdis) G. Vagnoriaus
4 Aleksandras Abišala Nepriklausomas (Sąjūdis) A. Abišalos
5 Bronislovas Lubys Nepriklausomas (Demokratinė darbo partija) B. Lubio
6 Adolfas Šleževičius Demokratinė darbo partija A. Šleževičiaus
7 Laurynas Mindaugas Stankevičius Demokratinė darbo partija L. M. Stankevičiaus
8 Gediminas Vagnorius Tėvynės sąjunga G. Vagnoriaus (II)
9 Rolandas Paksas Tėvynės sąjunga R. Pakso
10 Andrius Kubilius Tėvynės sąjunga A. Kubiliaus
11 Rolandas Paksas Liberalų sąjunga R. Pakso (II)
12 Algirdas Mykolas Brazauskas Socialdemokratų partija A. M. Brazausko
13 A. M. Brazausko (II)
14 Gediminas Kirkilas Socialdemokratų partija G. Kirkilo
15 Andrius Kubilius Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai A. Kubiliaus
16 Algirdas Butkevičius Socialdemokratų partija A. Butkevičiaus
17 Saulius Skvernelis Nepriklausomas (Valstiečių ir žaliųjų sąjunga) S. Skvernelio

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Mindaugas Maksimaitis, Laimonas Markauskas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  2. Vyriausybės įstatymas.
  3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  4. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  5. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  6. Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  7. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  8. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  10. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  12. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  14. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  15. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  16. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  17. Seimas pritarė I. Šimonytės kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas.
  18. [Dalia Plikūnė, Simona Voveriūnaitė. Šimonytė Nausėdai ant stalo deda ministrų sąrašą: pateiktos konkrečios pavardės, delfi.lt. 2020 m. lapkričio 18 d. Tikrinta 2020-12-04
  19. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDĖTIES.
  20. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/g-nauseda-patvirtino-i-simonytes-vyriausybes-sudeti-56-1420198
  21. Seimas pritarė naujosios Vyriausybės programai.
  22. Lukšas, Aras (2011-01-07). „1991-ųjų sausis: pirmosios Vyriausybės griūtis“. Lietuvos Žinios. Nuoroda tikrinta 2015-10-28. [neveikianti nuoroda]
  23. „Svarbesnieji valstybės atstatymo 1990 03 11 - 1992 10 25 įvykiai“. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2015-10-28. 
  24. Gudavičius, Stasys (13 July 2009). „Skirtingi vyriausybių likimai po prezidento priesaikos“. Diena.lt. Nuoroda tikrinta 2015-10-28. 
  25. Kučinskaitė, Jonė (2008-02-07). „Išbrido sausas“. Balsas.lt. Nuoroda tikrinta 2015-10-28. 
  26. „Ministerija įregistravo nuosaikiuosius konservatorius“. Delfi.lt. 2000-07-15. Nuoroda tikrinta 2015-10-28. 
  27. Valančiūtė, Jūratė (2003-02-26). „Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso biografija“. ELTA. Suarchyvuotas originalas 2016-05-01. Nuoroda tikrinta 2015-10-28. 
  28. Valančiūtė, Jūratė (2003-02-26). „Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso biografija“ Archyvuota kopija 2019-05-09 iš Wayback Machine projekto.. ELTA. Tikrinta 2015-10-28.