Pilypavo valsčius
| Pilypavo valsčius lenk. gmina Filipów | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis |  Suvalkų apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Pilypavas | ||||||
| Gyventojų | 4 522 | ||||||
| Plotas | 150,35 km² | ||||||
| Tankumas | 30 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2012022 | ||||||
| Pašto kodas | PL 16-424 | ||||||
| Tel. kodas | 87 | ||||||
| Tinklalapis | http://filipow.pl/ | ||||||
Pilypavo valsčius (lenk. gmina Filipów) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje. Centras – Pilypavas. Ribojasi su Alėckos, Alėckos Kalvių, Bakalariavos, Dūbininkų, Geldapės ir Prieraslio valsčiais bei Suvalkų miestu. Valsčius priklauso Pilypavo Marijos dangun ėmimo parapijai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII–XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1656 m. spalio 22 d. valsčiaus teritorijoje įvyko Pilypavo mūšis tarp Lietuvos ir Švedijos-Brandenburgo kariuomenių.
Carmečiu įkurtas 1870 m. gegužės 31 d., jam priskirta dalis Pavluvkos valsčiaus ir dalis Čostkuvo valsčiaus. Pilypavo valsčius priklausė Suvalkų gubernijai, Suvalkų apskričiai.[1] Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Dalį valsčiaus kaimų sudaro 1919–1933 m. egzistavusio Čostkuvo valsčiaus kaimai. 1975–1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.
Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2005 metų duomenis valsčiaus plotas yra 150,35 km², iš kurių:[2]
- ariama žemė: 75 %
- miškai: 8 %
- vandens telkiniai: 17 %
Valsčius sudaro 11,5 % Suvalkų apskrities.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 m. birželio 30 d. surinktus duomenis:[3]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 4522 | 100 % | 2182 | 48,25 % | 2340 | 51,75 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
30,08 | 14,51 | 15,56 | |||
Pagal 2005 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1828,99 zlotai.[4]
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Agrafinuvka, Bartnia Gura, Bitkovas, Čarnė, Čostkuvas, Garbas, Jemielistė, Mėrūniškiai, Nova Dempščizna, Nove Motulė, Olšanka, Pieckai, Pilypavas, Rospuda, Smolenka, Stara Dempščizna, Stare Motulė, Supieniai, Šafrankai, Tabaluvka, Ūta, Vulka, Zusnas.
Valsčiaus gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje teka Rospudos upė.
Ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje yra šie ežerai:
- Akmuo (0,38-0,44 km²);
- Garbasė (1,37-1,52 km²);
- Gatnė (0,07 km²);
- Ilgiai (0,23 km²);
- Mėrūniškiai (1,89-1,92 km²);
- Rospudas (3,44 km²).
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Filipów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 388 psl. (lenk.)
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
| |||||||
