Suvalkų kraštovaizdžio parkas
| Suvalkų kraštovaizdžio parkas | |
|---|---|
 Parko logotipas | |
| Tipas | Kraštovaizdžio |
| Vieta | Jeleniavo, Prieraslio, Vižainio, Rūtelės valsčiai |
| Koordinatės | |
| Plotas | 62,84 km² |
| Įsteigimo data | 1976 m. sausio 12 d. m. |
| Pavaldumas | Valstybinis |
Suvalkų kraštovaizdžio parkas (lenk. Suwalski Park Krajobrazowy) - kraštovaizdžio parkas esantis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Jeleniavo, Prieraslio, Vižainio, Rūtelės valsčiuose.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. šios žemės buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdose. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį šios vietovės pateko į Lietuvos Respublikai priskirtą teritoriją. Iki šių laikų kai kuriuose parko vietovėse gyvena sentikiai. Parkas įkurtas 1976 m., kaip pirmasis tokio tipo parkas Lenkijoje. Šiame parke Andrzej Wajda filmavo filmą Ponas Tadas.
Parko vietovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Parke yra trys draustiniai: Ančios ežero draustinis, Lapūkavo riedulių draustinis ir Bachanovo riedulių draustinis. Parke yra 25 ežerai, iš kurių Ančios ežeras yra giliausias Lenkijoje. Parke yra dar keli didesni ežerai, tai: Kailio ežeras, Perto ežeras, Jačnos ežeras, Apskričio ežeras, Kamendulo ežeras, Samanio ežeras ir Glubino ežeras. Šalia Jačnos ežero vakarinio kranto yra nemažas durpynas. Paskutiniojo apledėjimo metu parko vietovėse susiformavo rieduliai, kurie saugomi riedulių geologiniuose draustiniuose. Priskaičiuojama daugiau kaip tūkstantis riedulių su 3 metrų perimetru, o patys didžiausi iki 8 metrų. Mažesni rieduliai yra tarp Rutkos ir Lapūkavo kaimų, o geologus labiausiai domina rieduliais nusėtas Zavešono slėnis tarp Bachanovo ir Malesoviznos kaimų. Aukščiausios parko kalvos yra Leščinovo kalva, Pilies kalnas, Košcielna kalva ir kukmedžių kalnas. Pastarasis yra 256 m virš jūros lygio, ant kalno įrengta apžvalgos aikštelė iš kurios galima apžvelgti beveik visą parką. Parke išplėtotos turizmo paslaugos. Jeleniavo, Smolnikų ir Blaskoviznos apylinkėse yra kaimo turizmo sodybų ir svečių namų. Juodosios Ančios upės slėnyje auga įvairi augmenija: pelkiniai augalai, eglynai ir pušynai. Parke yra retų augalų, kaip: durpyninė našlaitė, raudonoji gegūnė, pelkinis žinginys ir paprastoji spanguolė.
Taip pat parke gyvena įvairūs gyvūnai:
- Žinduoliai: upinis bebras, šermuonėlis, ežys, kirstukiniai, kiauniniai ir pilkasis vilkas;
- Paukščiai: tulžys, nendrinė lingė ir juodoji meleta;
- Ropliai: vikrusis driežas, gluodenai, geltonskruostis žaltys ir tikrosios angys;
- Žuvys: seliava, sykas, plerninės, margoji lašišaitė ir upėtakis.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- J.Radziejowski (red.) Obszary chronione w Polsce, Instytut Ochrony Środowiska, Warszawa 1996, ISBN 83-85805-29-X.