Lapūkavo riedulių draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Lapūkavo riedulių draustinis

Tipas Geologinis-dirvožemio
Vieta Jeleniavo valsčius
Koordinatės 54°16′ š. pl. 22°50′ r. ilg. / 54.267°š. pl. 22.833°r. ilg. / 54.267; 22.833Koordinatės: 54°16′ š. pl. 22°50′ r. ilg. / 54.267°š. pl. 22.833°r. ilg. / 54.267; 22.833
Plotas 15.88 km²
Įsteigimo data 1988 m.
Pavaldumas Valstybinis

Lapūkavo riedulių draustinis (lenk. Rezerwat przyrody Głazowisko Łopuchowskie) – draustinis esantis Rytų Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Jeleniavo valsčiuje, netoli Lapūkavo kaimo. Įkurtas ministro įsakymu (MP nr 21 poz.193) 1988 m. liepos 1 d. Draustinis apima ledyninius riedulius ir dalį aplinkinių miškų ir pievų. Tai geologinis ir dirvožemio draustinis, išsiskiriantis savo uolienomis, mineralais, nuosėdomis ir dirvožemiu. Taip pat čia saugoma mišriųjų miškų ir pievų kraštovaizdžio įvairovė. Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. ši vietovė buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdose. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį ši vietovė pateko į Lietuvos Respublikai priskirtą teritoriją.

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draustinio kraštovaizdis unikalus savo galine morena, kuri susidarė paskutinio Baltijos apledėjimo metu. Ši morena yra tarp Ančios ežero ir Šešupės upės. Dėl savo geologinės sandaros, amfiteatro formos, beveik nepaliesta erozijos ši morena yra viena iš geriausiai išsilaikiusių morenų pavyzdžių ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Geologų nuomone šis Skandinaviško tipo riedulynas yra labai retas reiškinys šioms vietovėms. Šiaurinėje draustinio dalyje yra (258,75 m.) aukščio virš jūros lygio galinė morena. Šiose vietovėse yra apie 40 m. velenai skiriantys galinės morenos sausuosius slėnius. Draustinyje daugiausiai auga šios medžių rūšys: eglė, pušis, ąžuolas ir alksnis. Dirvos storis yra ganėtinai mažas. Saugomi augalai yra: paprastasis žalčialunkis (Daphne mezerum), miškinė lelija (Lilium martagon), vėjalandė šilagėlė (Pusatilla patens), dėmėtoji gegūnė (Orchis maculata).

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]