Rospuda (upė)

Rospuda
Rospudos upė tarp Apskričio ir Samanio ežerų, netoli Kotovinos kaimo
Ilgis	102 km
Baseino plotas	900 km²
Vidutinis debitas	2,57 m³/s
Ištakos	Niskių ežeras
Žiotys	Augustavo Rospudo ežeras
Šalys	Lenkija

Vikiteka	Rospuda

Kitos reikšmės – Rospuda (reikšmės).

Rospuda, Dauspuda (lenk. Rospuda) – upė šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Teka per Sūduvos aukštumą ir šiaurės vakarinę Augustavo girios dalį. Upės ilgis 102 km, baseino plotas 900 km², upės tėkmės greitis ties Račkų kaimu yra 2,57 m³/s. Didžiausi upės intakai: Blizna, Gilioji, Javorka, Rinos Kanalas, Zušianka, Ščebra, Olšanka, Jaluvka, Červonka, Kamionka, Malinuvka, Zusna ir Skazdubica. Upė teka per šias didesnes gyvenvietes: Pilypavas, Bakalariava, Račkos ir Augustavas.

Ištakos

Pagal 2007 m. išleistą mokslinę publikaciją, teigiama kad upės ištakos yra Niskių ežere, Geldapės apylinkėse, kur vėliau upė įteka į Šimaneko ežerą. Kitose publikacijose teigiama, kad upės ištakos yra maži šlaituose ir kalvose tekantys upeliai esantys į pietus nuo Romintos girios ir į pietryčius nuo Geldapės. Tikėtina, kad šie upeliai išteka iš šių kalnų: Pžeimos kalnas (Przejmowa Góra) 213,4 m., Erelio kalnas (Jastrzębia Góra) 230,8 m., Stulpų kalnas (Słupowa Góra) 247,9 m. ir Lapių kalnas (Lisia Góra) 259,5 m.. Manoma, kad šie upeliai įteka į Juodąjį ežerą ir iš ten teka jau kaip Rospudos upė. Tačiau Lenkijos hidrografijos žemėlapyje nurodyta, kad iš šių kalnų tekantys upeliai įteka į Juodosios Strugos upę, kuri vėliau įteka į Romintos upę. Vaivadijos gamtos apsaugos inspekcija teigia, kad upės ištakos yra Mlinoveko ežeras.

Upės tėkmė

Ištekėjusi iš savo šaltinių upė teka pietryčių link, kur prateka pro 9 siaurus ir pailgus ledyninės kilmės ežerus: Rospudo ežerą, Akmens ežerą, Ilgių ežerą, Garbasės ežerą, Gilųjį ežerą, Samanio ežerą, Apskričio ežerą ir Augustavo Rospudo ežerą. Tarp visų šių ežerų yra ganėtinai nedideli atstumai, kuriuos ir jungia Rospudos upė. Aukštupyje, upė yra akmenuota ir vietomis priskiriama kalnų upei. Upė teka per įvairius miškus, pievas ir siaurus slėnius su aukštais krantais. Šie slėniai sudaro Rospudos slėnį. Vietomis upė labai vingiuota, apkritusi medžiais. Upė teka pro vienus ilgiausių ir siauriausių ežerų regione tai Rospudas ir Balėstas, kurių ilgis yra apie 5,8 km, o plotis 0,4-0,8 km. Šie ežerei yra upės išgriaužtoje griovoje. Šių ežerų krantai statūs ir aukšti, apaugę miškais. Ežerai susidarė veikiami lietaus vandens erozijos. Labiau į pietus, upės žemupyje, Augustavo girios apylinkėse upei būdingos meandros ir pelkėti slėniai. Šiose vietovėse upė teka per senovinę Augustavo girios šventąją vietą. 2007 m. mokslininkams ištyrus upės vandens švarumą jis buvo priskirtas III kategorijos upės švarumo vandeniui, toks vanduo iš dalies nėra tinkamas veistis kai kurioms žuvims, nes jame yra per didelis kiekis azoto ir per mažas kiekis deguonies.

Gamta

Augalija

Upė išsiskiria savo vandens lygiu, kuris beveik visada būna ganėtinai aukštas, todėl upės pakrantės nėra labai apžėlusios įvairiais augalais. Upės aplinka daugelyje vietų nėra paliesta žmogaus, todėl ji yra išlaikiusi savo savitumą. Upės žemupyje yra žemapelkės, kurių plotas yra apie 100 ha ir kuriose auga įvairūs augalai. Tai įvairios nendrių rūšys Phragmitetum australis, Phalaridetum arundinaceae, Glycerietum maximae, alijošinis aštrys (Stratiotes aloides), Caricetum appropinquatae, Cicuto-Caricetum pseudocyperi, Caricetum distichae, Caricetum ripariae ir Thelypteridi-Phragmitetum. Upės slėnyje yra nemažai saugomų augalų rūšių, tai apie 20 rūšių gegužraibinių iš kurių labiausiai stengiamasi išsaugoti į Lenkijos raudonąją knygą įrašytą medauninką (Herminium monorchis).

Gyvūnija

Upės žemupyje gyvena įvairių gamtos apsaugos saugomų gyvūnų, tai įvairūs bestuburiai Unio crassus, šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis), pleištinis laumžirgis (Ophiogomphus cecilia), didžioji bedantė (Anodonta cygnea), medicininė dėlė (Hirudo medicinalis). Taip pat saugomos žuvų rūšys, įrašytos į Lenkijos raudonąją knygą: paprastoji kartuolė (Rhodeus sericeus) ir paprastasis vijūnas (Misgurnus fossilis). Upėje gyvena upiniai bebrai (Castor fiber), ūdros (Lutra lutra), šikšnosparniai: vandeninis pelėausis (Myotis daubentonii) ir kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme). Upės slėnyje ir šalia esančioje Augustavo girioje yra saugomos kelios paukščių rūšys, iš kurių greičiausiai nykstantis, į Lenkijos raudonąją knygą įrašytas, tulžys (Alcedo atthis).

Gamtos apsauga

Šios apylinkės yra vadinamos Lenkijos žaliaisiais plaučiais, todėl čia yra daug saugomų gamtos objektų. Dalis upės slėnio priklauso gamtos apsaugos projektui Natura 2000. Vietovė nuo Augustavo Rospudo ežero iki Račkų kaimo yra įtraukta į specialiąją gamtos apsaugos zoną. Didelė dalis slėnio, išskyrus kai kuriuos miestus ir gyvenvietes yra kraštovaizdžio draustinyje. Siekiama išsaugoti slėnio gamtos natūralumą ir savitumą. Nuo Augustavo Rospudo ežero iki Bliznos intako upėje yra uždrausta naudotis motorinėmis valtimis. Upės vaga ir upės slėnis yra geomorfologiškai, hidrologiškai ir Biotiškai reikšmingi aplinkai, todėl stengiamasi, kuo labiau apsaugoti šį slėnį. Labiausiai Rospudos slėnio gamtai grasino Augustavo aplinkkelis, kurį norėta nutiesti per patį slėnį. Aplinkkelis turėjo būti kelio Via Baltica dalis. Mokslininkų paskaičiavimais tokio projekto įgyvendinimas būtų sunaikinęs kelias gyvūnų rūšis, paukščių lizdavietes, įvairias augalų rūšis ir požeminius šaltinius. Protestuose prieš šio aplinkkelio statybą dalyvavo Greenpeace, World Wildlife Fund ir įvairios Lenkijos žaliųjų organizacijos. Prieš šio aplinkkelio pastatymą taip pat protestavo įvairūs mokslininkai, botanikai, ekologai, zoologai ir hidrologai. Lenkijos kelių ir transporto ministerija teigė, kad šis aplinkkelis neturės didelio poveikio aplinkai. Lenkijos gamtos apsaugos valdyba nusprendė, kad aplinkkelio projektas paruoštas neatsižvelgiant į poveikį aplinkai. 2009 m. lapkričio mėnesį vyriausybė nutarė ieškoti kitos vietos aplinkkeliui.

Turizmas

Upėje yra 67 km ilgio baidarių trasa, kuri upės aukštupyje yra srauni, akmenuota su daug posūkių, akmenuotomis seklumomis ir nuvirtusiais į upę medžiais. Trasoje, šalia upės daug kur įrengta stovyklaviečių.

Istorija

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. upės apylinkėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Šiuos laikus primena išlikusi senovinė Augustavo girios šventoji vieta. Nuo XV a. upė buvo neoficiali valstybinė siena tarp Lietuvos ir kryžiuočių ordino. 1820–1827 m. šalia upės esančiame Dauspudos kaime Liudvikas Mykolas Pacas pastatė rūmus. Apie 1824 m. siekiant pagražinti rūmų aplinką upėje buvo pastatyti 12 akmeninių užtvankėlių. Vėliau, kai buvo griaunami rūmai, tuo pačiu buvo nugriautos ir šios užtvankėlės. 1972 m. upės apylinkėse buvo nufilmuotas filmas Juodieji debesys (Czarne chmury).

Hidronimija

Upė buvo skirstoma į Dauspudą ir Raspudą. Dauspuda - pasak švedų mokslininko, hidronimų tyrinėtojo, profesoriaus Knuto Olafo Falko, ilgai būdavo vadinama Dowspuda ir Rowspuda, tikėtina, kad pagrindinis upės hidronimo žodis yra Dowspuda, kuris kilęs nuo jotvingių ar lietuvių kalbos žodžių junginio Dau ir Spūda – Daug spausti. Toks pavadinimas galėjo atsirasti dėl pavasariais labai stipriai kylančio vandens lygio (kartais apie 1 m.) ir upės sraunumo. Toks vandens lygio pakilimas pakeisdavo upės intakų vandens srovės kryptį. Raspuda - panašu, kad šios atkarpos spūdis, buvęs silpnesnis, todėl atkarpa ir vadinta Raspuda (rasos spūda).^[1] Pirmą kartą upė paminėta Račkų bažnyčios kronikose 1599 metais.

Rospuda prie jotvingių apeigų vietovės
Baidarių trasa Rospudos, Bliznos ir Juodosios Ančios upėmis
Rospudos upės slėnis iš kosmoso

Šaltiniai

↑ Jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis

Nuorodos

Aprašymas apie Rospudos upės slėnį (lenk.) Archyvuota kopija 2013-01-11 iš Wayback Machine projekto.;
Aprašymas apie upės slėnį (lenk.)^{[neveikianti nuoroda]};
Augustavo aplinkkelio žemėlapis;
Aprašymas apie Rospudos upės slėnį (lenk.);
Lenkijos „Žaliųjų plaučių“ žemėlapis Archyvuota kopija 2012-01-30 iš Wayback Machine projekto.;
Lenkijos žaliųjų plotų žemėlapis Archyvuota kopija 2009-05-01 iš Wayback Machine projekto.;
Straipsnis apie upės slėnį (lenk.) Archyvuota kopija 2008-06-18 iš Wayback Machine projekto.;
Lenkijos „Greenpeace“ tinklalapio straipsnis apie upę (lenk.) Archyvuota kopija 2011-09-01 iš Wayback Machine projekto.;
Straipsnis apie Augustavo aplinkkelio poveikį upei (lenk.) Archyvuota kopija 2010-05-28 iš Wayback Machine projekto.;
Aprašymas apie upės slėnį (lenk.);
Aprašymas apie upės slėnį (lenk.);
Straipsnis apie upės slėnį (lenk.) Archyvuota kopija 2018-06-12 iš Wayback Machine projekto.;
Aprašymas apie protesto akcijas prieš Augustavo aplinkkelio statybą (lenk.);
Straipsnis apie upės slėnį (lenk.);
Straipsnių rinkinys apie upės slėnį (lenk.);
Aprašymas apie upės slėnį (lenk.);
Straipsnių ir nuomonių rinkinys apie upės slėnį (lenk.);
Straipsnis apie upės slėnį ir slėnio nuotraukos (lenk.);
Aprašymas apie Rospudos upę Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne (lenk.);
Konferencijos dėl Rospudos upės slėnio išsaugojimo medžiaga (lenk.) Archyvuota kopija 2011-07-25 iš Wayback Machine projekto.;

Literatūra

Marek Kwaczonek: Przewodnik dla kajakarzy – Rospuda. Wydawnictwo Pascal, 2003 m., s. 7. ISBN 83-7304-217-2.;
Arkusz N-34-70-A. W: Zakład Hydrografii i Morfologii Koryt Rzecznych IMGW: Rastrowa Mapa Podziału Hydrograficznego Polski. Krajowy Zarząd Gospodarki Wodnej, 2007–2010 m.;
Józef Kuran: Kajakiem po jeziorach augustowskich i suwalskich. Warszawa: Sport i Turystyka, 1976 m., s. 158.
Janina Wengris, Benon Polakowski: Pojezierze Suwalsko-Augustowskie. Warszawa: Wiedza Powszechna, 1975 m., ss. 148–150.
Rospuda-Netta. W: Ocena stanu czystości rzek woj. podlaskiego w 2007 m. Wojewódzki Inspektorat Ochrony Środowiska w Białymstoku, 2008-04, ss. 40, 42.
Andrzej Ber: Przewodnik geologiczny – Pojezierze Suwalsko-Augustowskie. Warszawa: Wydawnictwa Geologiczne, 1981 m., s. 183. ISBN 83-220-0131-2.
Andrzej Ber: Przewodnik geologiczny – Pojezierze Suwalsko-Augustowskie. Warszawa: Wydawnictwa Geologiczne, 1981 m., ss. 175–185. ISBN 83-220-0131-2.
Sokołowski A.W Karczmarz K.,. Projektowany rezerwat torfowiskowy Rospuda w Puszczy Augustowskiej. „Chrońmy Przyrodę Ojczystą”. 1988 m.. 44, 3. Ss. 58-65.
European Biodiversity Survey: Rospuda valley survey 2007 m.;
Lech Magrel: Rejestr obszarów chronionego krajobrazu województwa podlaskiego. Białystok: Regionalna Dyrekcja Ochrony Środowiska w Białymstoku, 2008-11-15.
Rozporządzenie Wojewody Suwalskiego nr 8/91 z dnia 10 maja 1991 m. w sprawie ustalenia strefy ciszy na wodach i terenach do nich przyległych oraz obszarach rekreacyjno-wypoczynkowych w województwie suwalskim, Dziennnik Urzędowy Województwa Suwalskiego nr 17, Suwałki, 15 maja 1992 m.
Rozporządzenie Wojewody Suwalskiego nr 116/92 z dnia 13 sierpnia 1992 m. w sprawie ustalenia strefy ciszy na wodach i terenach do nich przyległych oraz obszarach rekreacyjno-wypoczynkowych w województwie suwalskim, Dziennnik Urzędowy Województwa Suwalskiego nr 41, Suwałki, 18 sierpnia 1992 m.;
Rozporządzenie Rady Ministrów z dnia 20 października 2009 m.;
Marek Kwaczonek: Przewodnik dla kajakarzy – Rospuda. Wydawnictwo Pascal, 2003 m.. ISBN 83-7304-217-2.;
Rozporządzenie Dyrektora Regionalnego Zarządu Gospodarki Wodnej w Warszawie Nr 8/2005 z dnia 6 grudnia 2005 m.;
Józef Kuran: Kajakiem po jeziorach augustowskich i suwalskich. Warszawa: Sport i Turystyka, 1976 m., s. 175.;
Józef Kuran: Kajakiem po jeziorach augustowskich i suwalskich. Warszawa: Sport i Turystyka, 1976 m., s. 178.;
Anatol Batura: Augustów i okolice. Białystok: Krajowa Agencja Wydawnicza, 1981 m., s. 46.;

[1] Jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis

[1]