Jačnos ežeras
| Jačnos ežeras | |
|---|---|
 | |
| Vieta |  Lenkija
|
| Plotas | 0,4184 km² |
| Kranto linijos ilgis | 5 km |
| Kilmė | Ledyninis |
| Vidutinis gylis | 10 m |
| Didžiausias gylis | 25,7 m |
| Išteka | Jačnuvėlė |
  Jačnos ežeras | |
| Koordinatės | 54°16′0″ š. pl. 22°52′0″ r. ilg. / 54.26667°š. pl. 22.86667°r. ilg. |
- Apie kaimą žr. Jačnas.
Jačnos ežeras arba Jačna (lenk. jezioro Jaczno) – ežeras šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos, Suvalkų apskrities Vižainio valsčiuje, netoli Smolinkų kaimo. 1939 m. Lietuvos žemėlapyje [1] Jaczno kaimas įvardijamas kaip Jačna [2] , todėl šiame straipsnyje pagal analogiją ir ežeras yra vadinamas Jačnos. Priskiriamas Baltijos aukštumų (Jezioro Pojezierza Litewskiego) makroregionui ir Rytų Sūduvos aukštumos (Jezioro Pojezierza Wschodniosuwalskie) mezoregionui.[3]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jis susideda iš kelių vandens duburių, tarpusavyje sujungtų sąsiauriais: šiaurinis dubuo vadinamas Didysis (Duży Plos), du vidurinieji – Apvalainis (Okrągłek) ir Žolnierka (Żołnierka) – bei pietinėje dalyje išsidėstęs Stavas (Staw). Jačnos ežeras yra maždaug šešiais tūkstančiais metų jaunesnis už rytų kaimynystėje išsidėsčiusius mažytį, apie vieno ha ploto, Kusnino (lenk. jezioro Kusnin), didokus Perto bei Kailio bei pietuose telkšantį Kamendulo ežerus. Nuo besitraukiančio ledyno atskilęs didžiulis gabalas buvo gerai izoliuotas nuo aplinkos moreniniu gruntu, todėl tirpo žymiai lėčiau ir Jačna ledo luisto guolyje susiformavo vėliau.
Į ežerą įteka daug upeliukų ir šaltinių, ant kurių bebrų šeimynos pristatė nemažai užtvankų. Vienas galingas šaltinis aprūpina vandeniu ir Jačnos, ir Kamendulo ežerus. Išteka vienintelė Jačnuvėlė (lenk. Jacznuwka), seniau dar vadinama Januvka ir Jačonka, kuri per Kamendulo ežerą savo vandenis neša į Šešupę. Ant upės kranto galima pamatyti XIX a. statytus vandens malūno pastatus. Grūdus šioje vietoje malė jau nuo 1642 metų ir kartu su Klešuveko, Turtulio, Žemutinio Udzejieko bei Vrobelio vandens malūnais jis yra laikomas seniausiais Pietų Suvalkijoje.
Vanduo turi retą žalsvą atspalvį, kurį jam suteikia dumbliai Chlorelė (lot. Chlorella). Vasaros pradžioje jie nukloja beveik visą ežero paviršių, vėliau nusėda ant dugno, kasmet vienu milimetru paaugindamos nuosėdas. Šių dumblių nuosėdų sluoksnis dugne siekia 20 cm. Jačna priskiriamas prie eutrofinių vandens telkinių, jame gausu biogeninių medžiagų ir didžiąją metų dalį nestinga deguonies. Gausu žuvies: lynų, seliavų, raudžių, karšių ir kt.
Šiauriniai ir Šiaurės vakariniai krantai gana statūs, turintys 45-50° nuolydį, jų aukštis vietomis siekia 93 m. Kranto šlaito viduryje galima matyti apie 2 m storio durpių sluoksnį. Ši 30-60 m pločio ir apie 800 m ilgio durpių juostos atodanga yra gana retas gamtos reiškinys ir tokiu dydžiu niekur Lenkijoje nesutinkama. Kiti krantai užpelkėję ir sunkiai pasiekiami pėsčiomis. Jačnos ežeras apaugęs miškeliu – beržais, liepomis, eglėmis. Netoliese auga ir storiausias pietinėje Suvalkijoje uosis, kurio kamieno apimtis siekia 5,12 m.
Į šiaurę nuo ežero stūkso aukšta (222,7 m virš jūros lygio) moreninė kalva su mašinų stovėjimo aikštele apačioje. Nuo viršūnės atsiveria gražus vaizdas į apylinkes ir žemai plytintį ežerą, kurio vandens paviršiaus altitudė yra 163,9 m virš jūros lygio. Lenkų energetikai norėjo išnaudoti aukščių skirtumą ir šioje vietovėje pastatyti hidroakumuliacinę elektrinę. Jačno ir greta esančio Kamendulo ežerų vandenys turėjo būti naktį siurbliais keliami į viršų, o dieną leisdamiesi sukti elektrinės turbinas. Visuomenės pastangų dėka šis projektas nebuvo įgyvendintas ir ežeras išlaikė pirmykštį grožį.
Jačna laikoma vienu fotogeniškiausių Suvalkų kraštovaizdžio parke.[4], todėl pėstieji dažnai renkasi septynių kilometrų ilgio
Geltonąjį pažintinį turistinį maršrutą ``Aplink Jačnos ežerą``. Trasa pažymėta ženklais su geltonu įžambiu brūkšniu.[5]
Pro ežerą eina ir Lenkijos turizmo ir kraštotyros draugijos rekomenduojamas
Mėlynasis slidininkų turistinis maršrutas: Smolnikai – Zervynai – JAČNOS EŽERAS – MALŪNAS PRIE JAČNOS EŽERO – Smolnikai.
Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą žinomas lenkų gamtininkas Mečislovas Orlovičius (lenk. Mieczysław Orłowicz) ežerą vadino vienu gražiausių šalyje. Kelios šalia esančios kaimo turizmo sodybos siūlo nakvynę ir lietuviškos bei lenkiškos virtuvių patiekalus.[6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1939 m. Lietuvos žemėlapio vietovardžių ir vandenvardžių pavadinimai Archyvuota kopija 2012-03-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Ežero pavadinimas 1939 m. Lietuvos žemėlapyje[neveikianti nuoroda]
- ↑ Suvalkų aps. gamtos apsaugos programa p.42-43 (lenk.) Archyvuota kopija 2015-01-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Aprašymas apie ežerą II (lenk.)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Ežero žemėlapis ir aprašymas (lenk.) Archyvuota kopija 2008-12-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Ežero apylinkių virtuvės patiekalai (lenk.) Archyvuota kopija 2005-02-05 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Choiński A.: Katalog Jezior Polski. Cz. 2, Pojezierze Mazurskie. Poznanė, 1991 m.,
- Jankowski Włodzimierz: Wokół jeziora Jaczno. Ścieżka poznawcza. Turtul, 1997 m.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Geografinė padėtis žemėlapyje;
- Vaizdas iš kosmoso;
- Aprašymas apie ežerą I (lenk.);
- Aprašymas apie ežerą II (lenk.) Archyvuota kopija 2008-12-05 iš Wayback Machine projekto.;
- Ežero nuotraukos Archyvuota kopija 2016-02-11 iš Wayback Machine projekto.;
- Duomenys apie ežerą (lenk.) Archyvuota kopija 2008-12-27 iš Wayback Machine projekto..