Sebitu (dievai)
Sebitu – septyneto žmonėms palankių dievybių grupė Mesopotamijos mitologijoje. Akadų kalboje sebittu yra daugiskaitinis skaitvardis, reiškiantis septynetą; šumerų kalboje jį atitinka imina.bi. Tokiu pat vardu vadinti ir septynetas demonų.[1][2]
Septynetas dievų veikdavę drauge su seserimi Narūdu. Pastaroji siejama su elamitų deive Narunte, manoma, kad ir septynetas dievų galėjo būti perimti iš elamitų. Spėjama, kad Sebitu drauge su septyniais Enmešaros sūnumis įvardijami kaip „Septyni ir septyni“. Be to, Mesopotamijos įrašuose minimi ir septynetas Išharos vaikų, gali būti, kad taip įvardijami būtent Sebitu.[2]
Tikėta, kad Sebitu galį apsaugoti nuo blogųjų demonų, tam būdavo pasitelkiami užkalbėjimai. Aptikta ritualinių tekstų, aprašančių, kaip turėtų atrodyti Sebitu statulėlės. Iš šių tekstų žinoma, kad Naujosios Asirijos karalystės laikotarpiu Sebitu buvo įprasta vaizduoti nešinus kirviu ir peiliu, lanku ir strėline, su aukštais cilindro formos galvos apdangalais, kurių viršutiniai kraštai papuošti plunksnomis; vaizduoti vilkintys ilgus atvirus apsiaustus. Sebitu statulėlės atliko apsauginę funkciją ir, vadovaujantis ritualiniuose tekstuose pateiktomis instrukcijomis, būdavo pastatomos tam tikrose namų vietose.[2]
Sebitu buvo siejami su Plejadžių spiečiumi. Šių dievybių simbolis – septyni taškai (kai kada vietoj taškų vaizduotos žvaigždės). Šitoks Sebitu simbolis sutinkamas Naujosios Asirijos karalystės bei Naujosios Babilonijos karalystės laikų mene, tačiau septyneto dievų sąsajos su septynių taškų simboliu gali siekti ir ankstesnius laikus.[2]
Sebitu šventyklų būta Kalache, Dur Šarukine, Ninevijoje (Asirija).[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 152. ISBN 9781134641024.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 162. ISBN 978-0-292-70794-8.
