Elamitų mitologija

Spėjama, kad dievo Inšušinako skulptūrėlė (Sūzai, 2 tūkstm. pr. m. e. pr.)

Elamitų mitologija – simbolinė pasaulio aiškinimo sistema, 4 tūkstantmetyje pr. m. e. susiklosčiusi tarp elamitų, dar daug laiko iki susidarant Elamo valstybei. Buvo ženkliai paveikta šumerų-akadų mitologijos.

Viena iš išskirtinių elamitų mitologijos savybių – gyvačių garbinimas. Jos laikytos skalsos, vaisingumo, amžinybės simboliu, dažnai vaizduotos žmogaus galvomis. Pats seniausias šaltinis, kuriame randami elamitų dievų vardai – ~2200 m. pr. m. e. sudaryta sutartis tarp Elamo karaliaus Hitojaus ir akadų valdovo Naram Sueno. Sąraše nėra griežtų hierarchinių ryšių; iš viso paminėti 37 dievai. ~639 m. pr. m. e. beveik visi tie patys dievai vėl paminėti asirų karaliaus Ašurbanipalo įraše. Kai kurie dievai (pvz., Humpanas, Šimutas) buvo garbinami elamitų bent iki V a. pr. m. e. vidurio (tą liudija įrašai, rasti Persepolyje).

Tikėta, kad visi dievai valdo magišką galią kiten. Ja yra ginama visa karalystė, jei tik vykdoma dievų valia. Pradžioje panteono viršūnėje buvo moteriškos dievybės – vaisingumo deivės: Pinenkir, „dangaus valdovė“, dievų motina, kurią Akade tapatino su Ištar, paskui, 2 tūkstm. pr. m. e. ją pakeitė Kiririša. Maždaug po 500 metų „panteono valdovu“ tapo Humpanas, o Kiririša imta laikyti jo žmona. Dėl valdžios panteonui su Humpanu kovojo Elamo sostinės Sūzų globėjas Inšušinakas. 2–1 tūkstm. pr. m. e. Humpanas, Inšušinakas ir Kiririša sudarė vyraujančią dievų trijulę. Tarp kitų žymesnių dievų minėtini Nahhuntė (saulės, teisingumo, prekybos dievas), Napiras (mėnulio dievas), Šazis (vandenų dievas), Šimutas (dievų pasiuntinys) ir jo žmona Manzat, Narundi (pergalės deivė), Partė (Anšano globėja, deivė-motina). 3–2 tūkstm. pr. m. e. taip pat buvo garbinami ir šumerų-akadų dievai – Adadas, Ea, Enkis, Ištar, Nergalas, Nusku, Ninurta, Išnikarabas. Dalis jų buvo įtraukta į valstybinį panteoną.