Papsukalas
Papsukalas (šum. dpap5-sukkal, dpa-ap-su-kal, dpa-ap-šu-kal) – dievas Mesopotamijos mitologijoje, aukštesniųjų dievų pasiuntinys (sukkal). Ši dievybė buvo siejama su žvaigždynu, atitinkančiu dabartinį Oriono žvaigždyną.[1]
Ilgainiui Papsukalas sutapatintas su Ninšubur – dievo Anu pasiuntiniu. Senosios Babilonijos karalystės laikotarpiu Papsukalas ir Ninšubur dar buvo laikomi atskiromis dievybėmis, o sutapatinti Kasitų dinastijos laikais. I tūkst. pr. m. e. Papsukalo kultas iš esmės prarado turėtą svarbą, tačiau helenizmo laikais buvo atgaivintas Uruke.[2]
Papsukalo šventyklų būta Akile, Babilone ir Kiše. Dvi šios dievybės kulto vietos buvo įrengtos Anu šventykloje Uruke.[2]
Naujosios Asirijos karalystės ir Naujosios Babilonijos karalystės laikų mene Papsukalas buvo vaizduojamas kaip barzdotas vyras, dėvintis galvos apdangalą su ragais, vilkintis ilgą apdarą, laikantis lazdą, kuri nuo žemės iškyla viršum jo galvos. Neretai vaizduotas stovintis ant pakylos. Terakotinių Papsukalo statulėlių buvo aptikta kitų dievybių šventyklose. Neretai Papsukalo statulėlė iš saulėje džiovinto molio būdavo paslepiama plytų dėžėje po statulos paaukštinimu.[1] Teigiama, jog taip buvo daroma dėl to, kad Papsukalas laikytas aukštesniems dievams patarnaujančia dievybe.[2]
Papsukalo (drauge ir Ninšubur) simbolis – einantis paukštis. Toks simbolis aptinkamas bent jau nuo Kasitų dinastijos laikų.[1]
Dievybės vardas sudarytas iš šumerų kalbos žodžių pap („vyresnysis brolis“) ir sukkal („viziris“).[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 141–142. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Yaǧmur Heffron, 'Papsukkal (god)', Ancient Mesopotamian Gods and Goddesses, Oracc and the UK Higher Education Academy, 2013. Nuoroda tikrinta 2019–11–21.
