Kolnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kolnas
lenk. Kolno
   POL Kolno COA.svg      POL Kolno flag.svg   
Kościół pw. św. Anny w Kolnie.jpg
Šv. Onos bažnyčia
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Kolno apskritis
Gyventojų (2010) 10 537
Plotas 25,08 km²
Tankumas (2010) 420 žm./km²
Pašto kodas PL 18-500
Tinklalapis www.umkolno.pl/
Commons-logo.svg Vikiteka Kolnas
Miestas Kolno apskrityje
Karaliaus Kristaus bažnyčia
Sinagoga

Kalinas[1] (lenk. Kolno, blrs. Кольна, rus. Кольно) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Kolno apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestas yra apie 150 km į šiaurės vakarus nuo Lenkijos sostinės Varšuvos. Miestas įsikūręs Kolno aukštumoje prie Labnos ir Pisos upių. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW647.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. XVIII a. minima gyvenvietė netoli Pisos upės. X a.-XI a. gyvenvietėje stovėjo medinė pilis. Pirmą kartą gyvenvietė paminėta 1222 metais. 1425 m. Mazovijos kunigaikštis Janušas I Senasis gyvenvietei suteikė Kulmo miesto teises. 1426 m. gyvenvietė minima kaip Colno. 14341443 m. miestas persikelė arčiau Labnos upės, kur vėliau įsikūrė Labnos gyvenvietė. Šį persikėlimą lėmė tai, kad Kolno aukštumoje prie Pisos upės įsikūręs miestas buvo sunkiai pasiekiamas dėl nepalankių gamtinių sąlygų. Nuo 1569 m. iki 1795 m. kaimas priklausė Abiejų Tautų respublikai. 1765 m. spalio 13 d. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė gyvenvietei Kolno miesto herbą. 1794 m. liepos 10 d. mieste įvyko Kolno mūšis. Per 1794 m. sukilimą miestas sudegė. 1827 m. 38% miesto gyventojų buvo žydai, 1857 m. 62 %. 1867 m. miestas tapo Kolno apskrities centru. 19041905 m. pastatyta Kolno Šv. Mikolajaus cerkvė. 1915 m. vokiečių kariuomenė mieste pastatė Kolno geležinkelio stotį, kuri jungė miestą su Vokietijos imperijos, Pišo miestu. 1923 m. ši geležinkelio linija buvo panaikinta. 1929 m. įkurtas Orzeł Kolno futbolo klubas. 1939 m. mieste gyveno 5,163 gyventojai iš kurių 67 % buvo žydai. 1939 m. rugsėjo 8 d. miestą užėmė Trečiasis Reichas. 1939 m. rugsėjo 29 d. miestą vokiečiai perdavė Tarybų Sąjungai. 19391941 m. ir 1944 m. miestas buvo Kolno rajono centras. 1941 m. birželio 22 d. miestą užėmė Trečiasis Reichas. 1941 m. rugpjūčio mėnesį Kolimagų ir Mšcivujės kaimuose buvo nužudyti visi miesto žydai. 1945 m. sausio 23 d. į miestą įžengė Raudonoji Armija.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. surašymą:

Aprašas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 10 592 100 5 443 51,4 5 149 48,6
Plotas 25,08 km²
Gyventojų tankumas
(gyv./km²)
422,3 217,0 205,3

Pagal 2002 m. surašymą vidutinės gyventojų mėnesinės pajamos buvo 1587,72 zlotai.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. gyveno 4,494 žmonės:[2]

1897 m. gyveno 4,891 žmonės:[3]

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pastatai, dirbama žemė: 86 %;
  • Miškai: 4 %;
  • Vandens telkiniai: 10 %.

Miestas užima 2,67 % apskrities ploto.

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kazimierz Rymut: Nazwy Miast Polski. Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1987, s. 110. ISBN 83-04-02436-5.;
  • Czesław Brodzicki: Ziemia Łomżyńska do 1529 roku. Łomżyńskie Towarzystwo Naukowe im. Wagów…, s. 7, 9, 46, 47.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]