Ščučynas
Ščučynas lenk. Szczuczyn | |
---|---|
Vienuolynas | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Palenkės vaivadija |
Apskritis | Grajevo apskritis |
Valsčius | Ščučyno valsčius |
Gyventojų | 3 552 |
Plotas | 13,23 km² |
Tankumas | 268 žm./km² |
Pašto kodas | PL 19-230 |
Tinklalapis | www.um.szczuczyn.pl/ |
Ščùčynas [1] (lenk. Szczuczyn) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Ščučyno valsčiuje, Grajevo apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Per miestą teka Visos upė. Mieste įsikūręs Ščučyno dekanatas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Miestas įkurtas apie 1425 metais. 1436 m. spalio 16 d. kunigaikštis Vladislavas I Plockietis suteikė 55 valakų miesto žemės Falislavui ir Marcinui Ščukoms. Nuo 1569 m. iki 1795 m. miestas priklausė Abiejų Tautų respublikai. 1651 m. šių žemių valdytoju tapo Jonas Lavskis. 1683 m. šias žemes nusipirko Lietuvos pakancleris, karaliaus Jono Sobieskio padėjėjas Stanislavas Antanas Ščiuka. 1689–1691 m. mieste prasidėjo sparčios įvairių pastatų statybos. 1692 m. lapkričio 9 d. gyvenvietei suteiktos miesto teisės ir Ščučyno herbas. 1699 m. miestą nusiaubė gaisras. 1700 m. pradėjo veikti pijorų vienuolynas. 1721 m. pradėjo veikti mergaičių mokykla.
1889 m. įkurta Ščučyno Palaimintosios Mergelės Marijos parapija. 1866–1948 m. miestas buvo Ščučyno apskrities centras, priklausė Lomžos gubernijai.[2]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Janusz Sobolewski, Irena Sobolewska: Prezentuje się Powiat Grajewski. Wyd. 2. Rajgród: Towarzystwo Miłośników Rajgrodu, 2006. ISBN 83978-88371-06-1.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Szczuczyn. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 862 psl. (lenk.)
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
- ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
|