Bebro nacionalinis parkas

Koordinatės: 53°40′51″ š. pl. 23°05′52″ r. ilg. / 53.68083°š. pl. 23.09778°r. ilg. / 53.68083; 23.09778
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bebro nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Parko logotipas
Parko logotipas
Vieta: Palenkės vaivadija, Lenkija
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Osoveco Tverdza
Žemėlapis rodantis Bebro nacionalinis parkas vietą.
Bebro nacionalinis parkas
Koordinatės: 53°40′51″ š. pl. 23°05′52″ r. ilg. / 53.68083°š. pl. 23.09778°r. ilg. / 53.68083; 23.09778
Plotas: 592,23 km²
Įkurtas: 1993 m. rugsėjo 9 d.
Valdymas: Nacionalinių Parkų administracija
Vikiteka: Bebro nacionalinis parkas

Bebro nacionalinis parkas (lenk. Biebrzański Park Narodowy) – nacionalinis parkas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Bebro upės žemumoje. Įkurtas 1993 m. rugsėjo 9 d., vienas iš 23 Lenkijos nacionalinių parkų. Parką sudaro Bebro upės slėnis ir Bebro upės pelkynai, į parką patenka apie 155 km upės. Šių apylinkių apsauga prasidėjo dar tarpukariu kai buvo įkurtas Červonės Bagno draustinis. 1989 m. buvo pradėta kelti idėja paversti parką nacionaliniu parku ir 1993 m. iš kraštovaizdžio parko buvo pakeistas į nacionalinį parką. 1995 m. parkas buvo įtrauktas į Ramsaro konvencijos saugomų pelkynų sąrašą.

Parko augalija ir gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parke yra 49 žinduolių rūšys, 275 paukščių rūšys, 36 žuvų rūšys, 12 varliagyvių rūšių, 5 roplių rūšys, 700 drugių rūšių, 448 vorų rūšys, 500 vabalų rūšių, 19 dėlių rūšių ir 42 apsiuvų rūšys. Parke auga įvairūs pelkiniai ir durpynų miškai. Parke auga retų viksvų-samanų bendrijai priklausančių augalų. Taip pat auga šie augalai: liekninis beržas, laplandinis karklas, karališkoji glindė, raudonoji gegūnė, plačialapė klumpaitė, dvilapė blandis, tamsialapis skiautalūpis, plačialapis skiautalūpis, mažoji spanguolė, apskritalapė saulašarė, ilgalapė saulašarė, pataisas varinčius, vaistinis pataisas, atgiris. Parke gyvena daug įvairių vandens ir pelkių paukščių rūšių. Parkas yra viena iš svarbiausių sėjikinių paukščių perėjimo vietų Centrinėje Europoje. Taip pat parke gyvena šie paukščiai: gaidukas, meldinė nendrinukė, stulgys, perkūno oželis, didžioji kuolinga, juodkrūtis bėgikas, pilkoji gervė, baltasparnė žuvėdra, baltaskruostė žuvėdra, didysis apuokas, mažasis erelis rėksnys ir balinė pelėda. Parke gyvena nemažai briedžių ir žiemoja šikšnosparniai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]