Automagistralė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Autostrados ženklas, naudojamas ir Lietuvoje
Prancūzijos automagistralė A1
Vokietijos automagistralė
Lietuvos automagistralė A2 ties Ukmerge

Automagistralė arba autostrada – specialiai motorinių transporto priemonių (pavyzdžiui, automobilių ar motociklų) eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias. Jis nesikerta su jokiais keliais viename lygyje. Turi skiriamąją juostą, ir priklausomai nuo jos pločio, turi aptvarus, kuris avarijos atveju apsaugotų nuo įvažiavimų į priešpriešinę juostą. Standartinėje automagistralėje įrengti kelkraščiai, skirti sustoti avarijos (ar kt.) atveju. Paprastam sustojimui ir stovėjimui, automagistralės kelkraščiai neskirti (tai sumažina eismo saugumą magistralėje).

Susisiekimui tarp automagistralės ir kito kelio arba magistralės naudojamos specialios nuovažos, kurios skirtos užvažiuoti arba nuvažiuoti nuo magistralės. Pačioje magistralėje įrengiamos greitėjimo/lėtėjimo juostos, kurios maksimaliai sumažina avaringumą, nes lėtėjimo juostoje sumažinamas greitis iki rampos (nuovažos) ir padidėjus posūkių ašiai, saugiai įveikiamas posūkis. Greitėjimo juostoje, įvažiuojant į pačią magistralę, įsibėgėjama iki automagistralės greičio ir praleidus automagistrale važiuojantį transportą, saugiai įvažiuojama į magistralę.

Prie daugumos automagistralių veikia poilsio aikštelės, nedidelės kavinės. Jos yra dalis automagistralės ir į jas įvažiuoti galima tik pasinaudojus magistrale.

Yra žemesnės kategorijos, specialiai motorinėms transporto priemonėms skirti keliai, kuriame leidžiamas mažesnis greitis. Jų pavadinimas Lietuvoje – Automobilių kelias arba Greitkelis (skirtingose šalyse jie vadinami skirtingais vardais).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmųjų automagistralių poreikis atsirado po Pirmojo pasaulinio karo, kada išaugo automobilių skaičius. Buvo norima, kad susisiekimas tarp miestų būtų greitesnis, saugesnis ir patogesnis.

Italijoje suprojektuotas pirmasis kelias su skiriamąja juosta. Toks kelias atidarytas 1924 m. rugsėjo 21 d. Ji jungė Milaną ir Varezę. Autostrada vadinosi Autostrada dei laghi (Ežerų autostrada). Nors ir buvo su skiriamąja juosta, ji turėjo tik po vieną juostą kiekvienai krypčiai ir neturėjo jokių skirtingų lygių sankryžų.

Pirmoji atskirta, nuo aplinkinių srautų automagistralė buvo atidaryta 1935 m. Jis jungė Frankfurtą ir Darmštatą.

Automagistralės pagal valstybes[taisyti | redaguoti kodą]

Didžioji Britanija[taisyti | redaguoti kodą]

Vietinis pavadinimas – Motorway. Jis reiškia „motorinėms transporto priemonėms skirtą kelią“

Dabartinis visų automagistralių ilgis yra daugiau nei 2000 mylių (~3230 km). Didžiausias leidžiamas greitis – 70 mph (110 km/h).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji automagistralės atkarpa buvo pastatyta 1958 m. Tai buvo Prestono aplinkkelis, dalis M6 automagistralės. 1959 m. buvo atidarytas didesnis automagistralės ruožas, jungiantis Kriką, su Berigrouvu.

1972 m. automagistralių bendras ilgis pasiekė 1000 mylių (1609 km), o 1996 m. – 2000 mylių (3219 km).

Italija[taisyti | redaguoti kodą]

Vietinis pavadinimas – Autostrada.

Dabartinis visų automagistralių ilgis – ~6400 km. Dauguma jų yra mokami. Ribojamas greitis lengviesiems automobiliams – 130 km/h. Jeigu kelias turi bent po tris juostas ir elektronines saugos priemones – 150 km/h.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji 85 km ilgio automagistralė buvo atidaryta 1924 m. rugsėjo 21 d. Ji jungė Milaną ir Varezę. Autostrada vadinosi Autostrada dei laghi (Ežerų autostrada). Tai pirmoji automagistralė pasaulyje. 1925 m. birželio 28 d. ruožas buvo pratęstas per Komo ežerą iki Šveicarijos sienos.

Kitos autostrados pastatytos prieš II pasaulinį karą: Neapolis-Pompėja, Paduva-Venecija, Milanas-Turinas, Milanas-Bergamas-Breša, Roma-Ostija.

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Vietinis pavadinimas – Automagistralė. Žodis reiškia magistralinį kelią, skirtą tik motoriniam transportui. Kiti prigiję žodžiai – autostrada, greitkelis.

Bendras automagistralių ilgis Lietuvoje – 310 km. Didžiausias leidžiamas greitis – 130 km/h (vasarą) ir 110 km/h (žiemą). Lietuva yra vienintelė Baltijos valstybė turinti automagistrales.

Atkarpos[taisyti | redaguoti kodą]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, atgavus Vilniaus kraštą, užsimota nutiesti pirmąją automagistralę Lietuvoje, jungiančią Vilnių su Kaunu. Deja planus nutraukė II pasaulinis karas. Planai nutiesti magistralę nežlugo ir XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio metu, Tarybų Sąjunga pradėjo statybas. 1970 m. lapkričio 3 d. automagistralė „Vilnius-Kaunas“ buvo atidaryta. Tai buvo moderniausia Tarybų Sąjungos magistralė.

Praėjus metams po atidarymo, 1971 m. buvo pradėta statyti „KaunasKlaipėda“ magistralė, nes palaipsniui senasis Žemaičių plentas pradėjo netenkinti didėjančių transporto srautų. 1987 m. rugsėjo 1 d. automagistralė „Kaunas-Klaipėda“ buvo atidaryta naudojimui.

Vokietija[taisyti | redaguoti kodą]

Vietinis pavadinimas – Autobahn.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji atskirta, nuo aplinkinių srautų automagistralė buvo atidaryta 1935 m. Jis jungė Frankfurtą ir Darmštatą. Ji tuomet buvo svarbi magistralė greičio rekordų siekėjams.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Automagistralė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka